Pteridophyta
Varpotoji unksmenė (Blechnum spicant)
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai ( Eukaryota) Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Papartūnai ( Pteridophyta)

Papartūnai (Pteridophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės skyrius. Priklauso sporinių induočių grupei.

Vasaržaliai, rečiau visžaliai daugiamečiai žoliniai augalai, turintys mėsingą šakniastiebį, kurio viršūnėje kasmet išauga lapų kuokštas ar vienas stambus lapas. Lapų apatinėje pusėje arba ant pakitusių lapų (sporofilų) būna susitelkusios sporos, t. y. sporangių telkiniai, kuriose subręsta izosporos. Esant pakankamai drėgmei ir šilumai, sporos sudygsta ir iš jų išauga savarankiški širdelės formos polaiškiai, kurie subrendę peržiemoja. Ant polaiškio susiformuoja lytiniai organai. Įvykus apvasinimui, iš kiaušialąstės atsiranda jaunas sporofitas (naujas augalas), kuris labai greitai auga ir po 3-4 mėn. tampa visai savarankišku augalu. Vegetatyviniu būdu dauginasi gemaliniais pumpurais.

Iš viso papartūnų skyriuje žinoma apie 11 000 rūšių. Lietuvoje auga 22 rūšys. Kai kurios rūšys pritaikomos dekoratyviniuose želdiniuose.

Klasė. Gleicheniopsida

Klasė. Marattiopsida

Klasė. Osmundopsida

Klasė. Papartainiai (Pteridopsida)

• Eilė. Athyriales
  • Šeima. Unksmeniniai (Blechnaceae)
    • Gentis. Unksmenė (Blechnum)
      • Rūšis. Blechnum brasilense
      • Rūšis. Blechnum gibbum
      • Rūšis. Varpotoji unksmenė (Blechnum spicant)

Klasė. Šertvainiai (Polypodiopsida)

• Eilė. Kalnarūtiečiai (Aspleniales)
  • Šeima. Kalnarūtiniai (Aspleniaceae)
    • Gentis. Kalnarūtė (Asplenium)
      • Rūšis. Mūrinė kalnarūtė (Asplenium ruta - muraria) Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
      • Rūšis. Šerinė kalnarūtė (Asplenium trichomanes) Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
      • Rūšis. Žalioji kalnarūtė (Asplenium viride) Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
• Eilė.
  • Šeima. Denstetijiniai (Dennstaedtiaceae)
    • Gentis. Šakys (Pteridium)
      • Rūšis. Didžialapis šakys (Pteridium aquilinum)
• Eilė.
  • Šeima. Papartiniai (Dryopteridaceae)
    • Gentis. Papartis (Dryopteris)
      • Rūšis. Skiauterinis papartis (Dryopteris cristata)
      • Rūšis. Skėstalapis papartis (Dryopteris dilatata)
      • Rūšis. Kelminis papartis (Dryopteris filix - mas)
    • Gentis. Partuolis papartis (Phegopteris)
      • Rūšis. Plaukuotasis papartuolis (Phegopteris connectilis)
• Eilė.
  • Šeima. Šertviniai (Polypodiaceae)
    • Gentis. Šertvė (Polypodium)
      • Rūšis. Paprastoji šertvė (Polypodium vulgare)
• Eilė.
  • Šeima. Vudsijiniai (Woodsiaceae)
    • Gentis. Blužniapapartis (Athyrium)
      • Rūšis. Paprastasis blužniapapartis (Athyrium filix - femina)
    • Gentis. (Cystopteris)
      • Rūšis. Trapioji sprakšė (Cystopteris fragilis)
    • Gentis. (Gymnocarpium)
      • Rūšis. Trikampis tikrapapartis (Gymnocarpium dryopteris)
    • Gentis. Jonpapartis (Matteuccia)
      • Rūšis. Paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris)

Pagrindinis straipsnis – Paparčio žiedas.

Biologine prasme, paparčiai nežydi. Tačiau paparčio žiedas yra mitų ir legendų objektas.

• Paparčiai Archyvuota kopija 2005-01-01 iš Wayback Machine projekto.