Opikonsivijos (lot. Opiconsivia, Opeconsiva, Opalia) – Senovės Romos šventė, minėta rugpjūčio 25 d. Ji buvo skiriama sabinų deivei Opei (jos vyras – Saturnas).^[1] Ji buvo vaisingumo, gausaus derliaus ir žemės, asmeninio klestėjimo deivė. Deivės vardas dar buvo minimas ir gruodžio 19 (kituose šaltiniuose minėtos ir gruodžio 9 bei rugpjūčio 10 d.), o šventė jos garbei taip pat vadinta ir Opalijomis. Šventė pažymėjo derliaus nuėmimo pabaigą, o gruodžio 19 d. vyko veidrodinė šventė, susijusi su grūdų saugojimu.^[2]

Kadangi Opė, kaip žemės turtų nešėja, buvo tapatinama su Deivės Motinos kultu, jos garbintojai paprastai meldėsi sėdėdami ir rankomis liesdami žemę (pagal Makrobijaus „Saturnalia“, I:10). Šventė buvo prižiūrima Vestos ir Kvirino žynių. Sabinų dievas Kvirinas laikytas vienu iš svarbiausių romėnų dievų, kadangi buvo Romulo, Romos pirmojo valdovo, deifikacija. Be to, vienas iš archajiškos triados dievų (kartu su Jupiteriu ir Marsu).

Šventė buvo labai iškilminga. Pagrindinė Vestos žynė dėvėjo baltą šydą, Didžiajame cirke vyko karo vežimų lenktynės. čia taip pat dalyvavo žirgai ir mulai, kurių galvos buvo papuoštos gėlėmis.

• H. H. Scullard, Festivals and Ceremonies of the Roman Republic (London: Thames and Hudson, 1981), p. 177-8, 181, 205, 207