Olimpiniai simboliai – logotipai, vėliavos ir kita simbolika naudojama Tarptautinio olimpinio komiteto. Kai kurie simboliai naudojami specialiomis progomis (ugnis, himnai žaidynių atidarymų metu), o kai kurie demonstruojami visą laiką.

Olimpinis šūkis yra lotyniškas posakis Citius, Altius, Fortius (greičiau, aukščiau, stipriau).^[1] Šį šūkį 1894 m. įkuriant olimpinį judėjimą pasiūlė Pjeras de Kubertenas. Jį prancūzas išgirdo iš savo bičiulio sporto entuziasto dominikono Henri Didono. Šis šūkis buvo pristatytas 1924 m.

Kitas olimpinio judėjimo šūkis, kurį taip pat pasiūlė P. de Kubertenas yra „pats svarbiausias dalykas yra ne laimėti, o dalyvauti“.

Penki susikertantys mėlynos, geltonos, juodos, žalios ir raudonos spalvų žiedai vadinami olimpiniais žiedais. 1912 m. juos sukūrė P. de Kubertenas. Pagal jo sumanymą penki žiedai simbolizuoja penkis Žemės žemynus – Afriką, Aziją, Amerikas, Okeaniją ir Europą.^[2] Tuo metu bent viena iš šių spalvų buvo visose pasaulio šalių vėliavose.

1925 m. P. de Kubertenas sukūrė olimpinę vėliavą. Vėliavoje baltame fone simbolizuojami penki olimpiniai žiedai.

Olimpinės vėliavos visada kabo miestuose, kurie ruošiasi priimti ateinančias olimpines žaidynes. Olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos metu olimpinė vėliava perduodama kitų žaidynių šeimininkams ir demonstruojama to miesto rotušėje.

Per pačias olimpines žaidynes stadionuose kabo didesnio formato tik toms žaidynėms skirtos vėliavos.

Pirmą kartą olimpinė vėliava buvo panaudota 1920 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Antverpene. Po šių žaidynių vėliava dingo, todėl kitoms žaidynėms Paryžiuje buvo naudojama nauja vėliava. Nepaisant to, vėliavų perdavimo ceremonijos metu perduodama vėliava vadinama „Antverpeno vėliava“.

Nuo 1952 m. žiemos olimpinių žaidynių atskira vėliava perduodama žiemos olimpinių žaidynių organizatoriams. Ši vėliava vadinama „Oslo vėliava“.

Pradėjus organizuoti Jaunimo olimpines žaidynes savo atskirą vėliavą turi jaunimo vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės.

Vienas žinomiausių olimpinio judėjimo simbolių yra olimpinė liepsna. 1936 m. buvo sukurta tradicija olimpinę liepsną įvairiais būdais nešti iš Olimpijos į naują žaidynių vietą. Olimpinę liepsną šios kelionės metu neša įvairūs sportininkai, politikai, įžymybės, paprasti žmonės. Žaidynių atidarymo ceremonijos metu olimpinė liepsna įnešama į atidarymo stadioną ir nuo jos uždegamas žaidynių aukuras, šviečiantis visų žaidynių metu.

Žaidynių prizininkams yra įteikiami aukso, sidabro ir bronzos medaliai. 1 vietos laimėtojai gauna auksu padengtus sidabro medalius, 2 vietos – sidabrinius, 3 vietos – bronzinius. Nuo 1928 iki 2000 m. ant vienos medalių pusės buvo simbolizuojamas pergalės deivės Nikės atvaizdas. Nuo 2004 m. ant medalių demonstruojama skrendanti Nikė.

Nuo 1981 m. visiems sportininkams, užėmusiems 1–8 vietas, įteikiami olimpiniai diplomai.

Nuo 1896 m. žaidynių atidarymo metu grojamas olimpinis himnas. Himno kompozitorius yra Spyridon Samaras, žodžių autorius - Kostis Palamas. Šiuos kūrėjus pasirinko pirmasis TOK prezidentas Demetrius Vikelas. Olimpinis komitetas himną pripažino oficialiu olimpiniu himnu 1958 m.

Antikinių olimpinių žaidynių laimėtojai buvo apdovanojami alyvmedžio vainikais, vadinamais kotinosais. Šie vainikai buvo daromi iš švento medžio šakų Olimpijoje. Laimėtojai būdavo gerbiami, maitinami ir garbinami. Jų vardai buvo įrašomi į lentas, kad ateities kartos galėtų žinoti jų pasiekimus.

Nuo 1924 m. olimpinėse žaidynėse buvo populiaru naudoti olimpinius gestus – dešinę ranką iškėlus aukštai į viršų. Šis gestas buvo nustotas naudoti po II pasaulinio karo dėl didelio panašumo į nacių naudotus gestus.

Nuo 1968 m. žiemos olimpinių žaidynių visos žaidynės turi savo olimpinius talismanus. Dažniausiai tai būna su ta šalimi susiję gyvūnai ar žmonių vaizdai.

Nuo 1980 m. žaidynių olimpiniai talismanai tapo matomi dažniau, ypač stengiantis juos naudoti komercijos tikslais.