Naminė slyva
| Prunus domestica | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Naminė slyva (Prunus domestica) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Naminė slyva (Prunus domestica) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos vaismedžių rūšis.
Tai 2–6 m aukščio stambus krūmas arba nedidelis medis. Lapai paprasti pražanginiai, 5–7 cm ilgio, žiedkočiai plaukuoti. Jaunos šakelės plikos. Žiedai susitelkę į pažastinius žiedynus paprastai po 2, rečiau po 1 arba 3. Vainikėlis žalsvai baltas. Vaisius – sultingasis kaulavaisis, dažnai su išilgine vagele. Kauliukas iš šonų plokščias, elipsiškas, lygus arba vagotas. Vaisiai būna įvairių spalvų (mėlyni, violetiniai, raudoni, geltoni ir kt.) ir didumo.[1]
Naminė slyva Lietuvoje dažnai auginama soduose, prie namų. Išvesta daug veislių, sukurta hibridų su kitų rūšių slyvomis (geltonoji slyva, kryklė, žaliasis renklodas, Viktorijos slyva ir kt.).
Naminė slyva greičiausiai atsirado kryžminantis dygiajai ir vyšninei slyvoms.[2] Pirminis šio vaismedžio arealas apėmė nuo rytų Kaukazo iki Adrijos jūros pakrančių, įskaitant Balkanus ir Mažąją Aziją.
Slyvų vaisiai valgomi švieži, džiovinti, konservuoti, iš jų spaudžiamos sultys, gaminami marmeladai, džemai. Iš sėklų spaudžiamas aliejus naudojamas farmacijos ir kosmetikos pramonėje.[3]
-
Naminės slyvos žiedai -
Slyvos medis -
Slyvų vaisiai -
Viktorijos veislės vaisiai
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 168
- ↑ Янковский, Н. К. Лекция № 18. Сцепление и рекомбинация. Мутации: роль в эволюции и индивидуальном развитии. Archyvuota kopija 2009-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Zigmantas Gudžinskas. Slyva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
