Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Migvašos nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Devono atodangos
Vieta:	Kvebekas,  Kanada
Artimiausia didesnė gyvenvietė:	Kempbeltonas
Migvašos nacionalinis parkas
Koordinatės:	48°04′41″ š. pl. 66°19′10″ v. ilg. / 48.07806°š. pl. 66.31944°r. ilg. / 48.07806; 66.31944
Plotas:	8,73 km²
Įkurtas:	1985 m.
Valdymas:	Parks Canada
Vikiteka:	Migvašos nacionalinis parkas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 686

Migvašos nacionalinis parkas (pranc. Parc national de Miguasha, angl. Miguasha National Park) įsikūręs Gaspės pusiasalyje, rytinėje Kanados Kvebeko provincijoje. Pusiasalį nuo likusios provincijos dalies skiria Šv. Lauryno upė, tapusi šiaurine parko siena.

Šiandien ši teritorija yra apaugusi drebulynais, beržynais ir eglynais, tačiau prieš 370 milijonų metų dabar atšiaurioje pusiasalio pakrantėje driekėsi tropinės upės žiotys, o šitame potvynio vandenyje plaukiojo daugybė žuvų. Vienos turėjo šarvus, kitos dyglius, o trečios – plaučius ir pelekus, dėl kurių galėjo padaryti svarbų evoliucijos šuolį. Šios žuvys persikėlė į krantą ir evoliucionavo į keturkojus, oru kvėpuojančius sausumos gyvūnus.

Migvašos nacionaliniame parke saugoma didžioji dalis devono periodo fosilijų. Jo svarba pripažinta 1999 metais, įtraukiant šią vietovę į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Fosilijų klodai buvo rasti 1842 m., jos išsiuntinėtos į įvairius pasaulio universitetus ir muziejus, tarp jų ir Britų muziejų Londone. Pakrančių uolos susiformavo iš senovnių pilkųjų uolienų, kurias sudarė smiltainio ir dumblo sluoksniai. Juose rasta įstrigusių senovinių rūšių augalų ir gyvūnų fosilijų, tarp jų ir viena iš seniausių pasaulyje žydinčių augalų rūšių. Žinoma, Migvašos nacionalinis parkas labiausiai garsėja 21 žuvų fosilijų rūšimi.

Gamtos istorijos muziejus, esantis parke, saugo puikią fosilijų kolekciją. Tai vienas iš pagrindinių pasaulio paveldo kampelių, kur yra nustatyta ir suklasifikuota daugiau negu 5000 fosilijų bei sudarytas jų kompiuterinis katalogas.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Kanadoje Vakarų Uoliniai kalnai (Banfo, Džaspero, Kutenėjaus, Joho nac. ir kt. parkai, 1984) · Dinozaurų parkas (1979) · Hed–Smeš–In bizonų atbraila (1981) · Klueino, Vrangelio ir Šv. Elijo, Ledynų įlankos, Tatšenšinio-Alseko parkai (1979, kartu su JAV) · Berdžeso skalūnai (dabar Uolinių kalnų dalis) (1981–84) · Gvaji Hanaso nacionalinis parkas (1988) · Votertono ledyno tarptautinis taikos parkas (Votertono ežerų nacionalinis parkas ir Ledyno nacionalinis parkas) (1995, kartu su JAV) · Vud Bafalo nacionalinis parkas (1983) · Raiting on Stoun provincinis parkas (2019) Rytų Gran Prė (1982) · Gros Morno nacionalinis parkas (1987) · Džoginso uolos (2008) · Medūzų įlankos nacionalinis istorinis parkas (1978) · Migvašos nacionalinis parkas (1999) · Misteiken Pointo fosilijos (2016) · Lunenbergo senamiestis (1995) · Kvebeko senamiestis (1985) · Red Bėjus (2013) · Rido kanalas (2007) · Pimačiovin Aki (2018) · Antikosčio sala (2023) Šiaurės Nahanio nacionalinis parkas (1978) · Vud Bafalo nacionalinis parkas (1983) · Tr’ondëk-Klondike (2023) Nematerialusis Įrašų nėra