Mezozojus – geologinė era, prasidėjusi prieš 251 mln. ir pasibaigusi prieš 65,5 mln. metų.

Geologiškai mezozojaus pradžioje visa sausuma sudarė vieną superkontinentą – Pangėją. Mezozojaus metu Pangėja skilo į Lauraziją ir Gondvaną. Laurazija vėliau skilo į Šiaurės Ameriką ir Euraziją, o Gondvana pasidalino į keturis žemynus: Pietų Ameriką, Afriką, Australiją ir Antarktidą.

Mezozojus dalimas į tris periodus:

• triasas (tarp -251 ir -199,6 mln. m.): dinozaurų vystymasis;
• jura (tarp -199,6 ir -145,5 mln. m.);
• kreida (tarp -145,5 ir -65,5 mln.m.) – šio periodo pabaiga sutapo su dinozaurų išnykimu.

• Paleogeografinės rekonstrukcijos

Mezozojus prasidėjo nežinoma katastrofa permo pabaigoje (paleozojus), kurios metu išmirė 90 % visų augalų ir gyvūnų rūšių. Tai sudarė sąlygas atsirasti visiškai naujoviškam gyvūnų ir augalų pasauliui.

Mezozojuje pasaulis ėmė darytis panašus į tą, kurį žinome dabar:

• Atsirado, įsivyravo ir išmirė dinozaurai. Jų artimiausi šiuolaikiniai giminaičiai yra paukščiai ir ropliai.
• atsirado pterozaurai bei daugybė vandens roplių, kurie mezozojaus pabaigoje išmirė.
• atsirado pirmieji maži žinduoliai, pirmieji gaubtasėkliai augalai ir daugelis šiuolaikinių medžių.

Eros pabaigoje egzistavo visos šiuolaikinės gyvybės formos, nors kai kurios iš jų, ypač žinduoliai, buvo dar primityvios.

Yra įrodymų, kad mezozojaus pabaigoje netoli Jukatano pusiasalio (Meksika) nukrito milžiniškas meteoritas (vadinamasis K-T riba), sudaręs ten iki šiol aptinkamą astroblemą. Su šiuo meteoritu siejamas 45 % visų gyvūnų ir augalų rūšių išnykimas, tarp jų ir dinozaurų, pterozaurų, amonitų, daugelio tuo metu gyvavusių jūrų reptilijų ir paukščių.

• Geologinė laiko skalė