Manetonas (Manetho, Manetonas iš Sebenytos) – egiptiečių istorikas ir dvasininkas iš Sebenytos, gyvenęs Ptolomėjų laikotarpyje, III a. pr. m. e.

Manetonas gyveno apie 305−285 m. pr. m. e. Apie jį žinoma labai mažai. Nėra tikra, kur jis gimė, Mendese ar Heliopolyje. Jis neabejotinai buvo egiptietis ir mokėjo senovės egiptiečių raštą, tačiau rašė graikiškai. Jis tarnavo Ptolemėjui I Soterui ir tikriausiai buvo atsakingas už Serapio kulto įvedimą į Egiptą. Būdamas žyniu Manetonas turėjo prieigą prie šventyklų archyvų.

Manetonas parašė „Egiptiaką“ (Aegyptiaca), Egipto istoriją, ir „Sočio knygą“ (Book of Sothis), astronominę knygą (yra nuomonių, kad ji jam priskiriama klaidingai). „Egiptiaka“ susilaukė didelio egiptologų dėmesio, kadangi joje aprašyta faraonų valdymo chronologija. Pati knyga neišliko ir žinoma iš vėlesnių autorių fragmentų perrašymų: žydų istoriko Juozapo (I a.), krikščionių: Julijaus Afikiečio (apie 220 m.), Eusebijaus (apie 320 m.) ir Bizantijos autoriaus Georgijaus Sinkelo (VIII a. pb.). Manetonui priskiriamos kai kurios kitos knygos.

• Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 169