Lungšano kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta C. T. Vu kasinėtos Lungšano gyvenvietės (Šandongo provincija, Kinija), kurioje aptikti pirmieji kultūrai būdingi radiniai, vardu.

Lungšano kultūra 3 tūkstantmetyje – 2 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje buvo paplitusi Šiaurės Kinijoje, Huanghės upės baseine ir Geltonosios jūros pakrantėje. Susiklostė iš Jangšao kultūros.

Lungšano kultūros žmonės gyveno žemės pylimais ir grioviais įtvirtintose gyvenvietėse. Vertėsi žemdirbyste – auginti ryžiai, soros ir gyvulininkyste – laikytos kiaulės, galvijai, avys, ožkos. Naudojo gludintus akmeninius įrankius.

Kultūrai būdinga įvairių formų ir dydžių lipdyta ir žiesta juoda glazūruota keramika. Rasta aukšta kojele vazų, indų su trimis kojelėmis, puodų. Pagal keramikos gamybos būdą skiriamas ankstyvasis (3000–2600 m. pr. m. e.) ir vėlyvasis (2600–2000 m. pr. m. e.) laikotarpiai. Vėlyvuoju laikotarpiu plito žiesta keramika. Lungšano kultūros juodosios keramikos aptinkama ir Jangdzės, Gandziango bei Sidziango upių slėniuose, Taivane. Lungšano kultūros gyvavimo laikotarpiu prasidėjo socialinis visuomenės skaidymasis.^[1]