Lokių sala

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

74°31′ š. pl. 19°01′ r. ilg. / 74.517°š. pl. 19.017°r. ilg. / 74.517; 19.017

Lokių sala (norv. Bjørnøya, rus. Медвежий) – sala Barenco jūroje, Norvegijai priklausančio Svalbardo salyno pietuose, maždaug pusiaukelėje tarp Špicbergeno salos ir Nordkapo kyšulio. Plotas – 178 km². Sala yra netaisyklingo trikampio formos, ilgis iš šiaurės į pietus 20 km, plotis iki 15,5 km. Pietinė Lokių salos dalis kalnuota, iškylanti iki 536 m (Miserifjeleto k.). Likusią dalį užima žemuma, tankiai nusėta ežerėliais. Iš jų išteka keletas upių, kriokliais krentančių į vandenyną. Krantai daugiausia labai statūs, skardingi.

Dėl Šiaurės Atlanto srovės įtakos klimatas Lokių saloje palyginti švelnus – vidutinė sausio temperatūra -7 °C, liepos mėnesio +4 °C. Vidurinis metinis kritulių kiekis – 371 mm. Dangus daugiausia apniukęs, dažni rūkai. Būdingi stiprūs vėjai.

Lokių saloje ledynų nėra. Būdinga arktinė dykuma su negausia augmenija (samanos, kerpės, skabėtrai, uolaskėlės ir kt.). Saloje yra poliarinių lapių, žiemą dažnai atkeliauja baltieji lokiai, aplinkiniuose vandenyse plaukioja žieduotieji ruoniai, jūrų kiškiai, jūrų vėpliai. Gausu jūrinių paukščių (laibasnapis narūnėlis, mormonas, šiaurinis fulmaras, tripirštis kiras, didysis poliarinis kiras), praskrenda trumpasnapės žąsys, gyvena sniegstartės, tundrinės žvyrės. Ežeruose gyvena arktinės palijos. Sala 2002 m. paskelbta gamtos draustiniu.

Lokių saloje veikia Norvegijos meteorologijos instituto stotis su 9 žmonių personalu. Ši gyvenvietė vadinama Herwighamna. Yra sraigtasparnių tūpimo aikštelė, prieplauka. Atliekamos poliarinės, biologinės ekspedicijos, kartais saloje sustoja kruiziniai laivai.

Sala galimai buvo žinoma jau vikingams, tačiau pirmas, šaltiniuose aprašytas, jos pasiekimas įvykdytas 1596 m., Viljamo Barenco ekspedicijos metu. Keliautojas ją pavadino „Paukščių sala“ (Vogel Eylandt), tačiau vėliau prigijo Lokių salos vardas. Nuo XVII a. ši sala buvo ruonių, jūrų vėplių, banginių medžiotojų, paukščių kiaušinių rinkėjų bazė. 1609 m. salą savo valda paskelbė britai, bet uždarius banginių medžioklės stotį, ją paliko. XVIII a. Lokių saloje buvo rusų gyvenvietė, todėl vėliau į ją pretenzijas pareiškė TSRS. 1916–1925 m. veikė angliakasių gyvenvietė Tunheim (priklausė Norvegijos bendrovei „Bjørnøen“).