Slapyvardis (pseudonimas) – vietoje tikrojo vardo naudojamas sugalvotas asmenvardis. Neretai vienas asmuo naudoja daugiau nei vieną slapyvardį. Jį gali sugalvoti pats asmuo, jį gali sukurti draugai, vadovai ar bendradarbiai. Kartais slapyvardis po kurio laiko tampa oficialiais vardu ir pavarde.

Slapyvardžiai gali būti vienanariai (vieno dėmens), dvinariai (imituoja vardą ir pavardę) bei kelianariai.

LDK raštijoje slapyvardžiai pradėti XVI a. Pirmasis žinomas, bet neiššifruotas slapyvardis – Deodatas Septenijus, šiuo vardu pasirašyta 1529 m. I Lietuvos Statuto lotyniškoji Goštautų panegirika.

Slapyvardžiai plačiai naudoti spaudos draudimo metais, kai dauguma nelegalioje spaudoje rašiusiųjų autorių naudojo po keletą slapyvardžių. Kai kurie žymūs rašytojai ir visuomenės veikėjai ir jų slapyvardžiai:

• Simonas Daukantas – Antons Dagys, J. Devinakis, Jonas Girdenis, Jonas Purvys, Jonas Ragaunis ir kt.,
• Vincas Kudirka – Kapsas, Paežerių Vincas,
• Jonas Jablonskis – Rygiškių Jonas.

Dalis rašytojų geriau žinomi slapyvardžiais – Maironis, Žemaitė, Šatrijos Ragana, Salomėja Nėris, Juozas Baltušis, arba vardu, pavarde ir slapyvardžiu – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas. Kartais vienu slapyvardžiu pasirašinėjo keli autoriai – Lazdynų Pelėda (seserys Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Lastauskienė).

Daugumą iki 1917 m. vartotų lietuviškų slapyvardžių surinko ir iššifravo Vaclovas Biržiška, nemažai iššifravo Julius Būtėnas, Leonas Gudaitis, Antanas Alpis ir kiti.

Didėjant interneto skvarbai Lietuvoje slapyvardžiai tapo labai populiarūs, ir dažnai naudojami interneto forumuose bei komentaruose, siekiant paslėpti savo tikrąjį vardą. Ilgainiui tai tapo sistemine yda ir naudojama asmeniniams ar rasistiniams įžeidinėjimams.

Slapyvardžiais piktnaudžiauja asmenys, provokuojantys tuščias diskusijas, kivirčus internetiniame bendravime, vadinami troliais.

• Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas (sud. Jonas Mačiulis). – Vilnius: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 2004. – ISBN 9955-541-28-8
  • T. 1: Autoriai, 2004. – 363 p. – ISBN 9955-541-26-1
  • T. 2: Slapyvardžių žodynas, 2004. – 1156 p. – ISBN 9955-541-27-X
• Apie lietuviškuosius slapyvardžius: straipsnių rinkinys (sud. Jonas Mačiulis). – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008. – 220 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-541-96-7

• Slapyvardžiai – lietuvio sielos ir epochos prieštaravimų atspindys Archyvuota kopija 2015-02-07 iš Wayback Machine projekto.