Letov Š-20
| Letov Š-20 | |
| |
| Tipas | Naikintuvas |
|---|---|
| Gamintojas | Letov |
| Kūrėjas | Alois Šmolik |
| Gamybos metai | 1924-1926 m. |
| Pirmas skrydis | 1924 m. |
| Pradėtas naudoti | 1925 m. |
| Baigtas naudoti |  Lietuva 1935 m.  Čekoslovakija 1936 m. |
| Būsena | Nenaudojamas |
| Pagrindiniai naudotojai |  - Čekoslovakijos KOP  - Lietuvos karo aviacija |
| Pagaminta vnt. | 118 |
| Vieneto kaina | 53800 JAV dolerių (Lietuvai 1925 m.) |
Letov Š-20 – XX a. trečiame dešimtmetyje Čekoslovakijos valstybinėje įmonėje „Letov" gamintas vienvietis naikintuvas, eksploatuotas ir Lietuvos karo aviacijoje.
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Letov Š-20" – vienvietis mišrios konstrukcijos biplanas, su atvira piloto kabina, tiksliai vienas virš kito išdėstytais sparnais. Fiuzeliažas gamintas iš drobe aptrauktų suvirintų plieninių vamzdelių, variklis ir du sinchronizuoti „Vickers" gamybos kulkosvaidžiai buvo uždengti duraliuminio skarda. Sparnai buvo mišrios konstrukcijos – skersiniai iš plieninių vamzdelių, nerviūros – medinės, sparnai ir judančios plokštumos aptraukti drobe.[1]
Naikintuvą sukūrė aviacijos inžinierius Aloyzas Šmolikas (ček. Alois Šmolik), pirmąjį savo lėktuvą „Letov Š-1" išbandęs 1920 metais. 1924 metais jis pastatė naikintuvo „Š-20 prototipą, o kitais metais įmonėje „Letov" pradėta serijinė jo gamyba.
Į „Š-20" buvo montuojamas Čekoslovakijos įmonės "Škoda" gamintas licencinis 296 AG (221 kW) galios skysčiu aušinamas 8 cilindrų V formos variklis „Hispano-Suiza 8Fb". Jo aušinimo radiatoriai buvo montuojami ant pagrindinės važiuoklės atramų. Propeleris - medinis, fiksuoto žingsnio, dviejų menčių.
Š-20 buvo ginkluotas dvejais virš variklio montuojamais fiksuotais, į priekį šaudančiais, su propeleriu sinchronizuotais Čekoslovakijoje gamintais 7,7 mm kalibro kulkosvaidžiais „ZB vz.09', kurie buvo britų įmonės „Vickers" kulkosvaidžių licencinė versija. Kiekvienas kulkosvaidis buvo komplektuojamas su 400 šovinių.
Lėktuvo modifikacijos:
- Š-20 – pagrindinis modelis
- Š-20M – patobulintas variantas su plonesniu fiuzeliažu (pagrindinė Čekoslovakijos KOP skirta modifikacija)
- Š-20L – Lietuvai skirta eksportinė versija (8 vnt.)
- Š-20R – modelis su pertvarkytu fiuzeliažu (1 vnt.)
- Š-20J – modelis su žvaigždiniu Čekoslovakijos įmonės „Walter" gamybos 475 AG galios licenciniu varikliu Bristol Jupiter, tapęs naikintuvo „Š-31" prototipu.[2]
- Š-21 – neginkluotas lavinimosi lėktuvas su varikliu „Hispano-Suiza 8Aa" (1 vnt.)
Eksploatacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Pagrindiniu orlaivio naudotoju tapo Čekoslovakijos KOP, įsigijusios 105 mašinas. Lietuvos KOP įsigijo 8 kiek modifikuotus „Letov Š-20L".
1925 m. „Š.20" užėmė antrą vietą Čekoslovakijos Respublikos prezidento taurės orlaivių lenktynėse, 1926 m. – jose užėmė pirmą vietą, pasiekęs nacionalinį oro greičio rekordą – 245 km/h.[3] Tikėtina, kad 1925 m. lenktynėms naudotas „Š-20" buvo varomas kompresoriniu 380 AG varikliu. Konkuruojančios kompanijos „Avia" reklamoje žurnale „Letectví" 1925 teigiama, kad lenktyninio „Š-20" sparnai buvo sumažinti ploto ir buvo varomas kompresoriniu 380 AG galios varikliu. Varžybų protokole taip pat nurodyta 380 AG galia, tačiau apie sparno modifikaciją nėra minima niekur kitur, išskyrus „Avia" reklamą.[4] Pilotai Josefas Kalla ir Ludvíkas Budín skrido už aviacijos tyrimų instituto (VLÚS) komandą, todėl tikėtina, kad jie skrido su VLÚS išbandytais lėktuvais. Sparno modifikacijos būtų reikalavę daug testavimo, tačiau modifikuoto variklio naudojimas buvo daug paprastesnis.
Čekoslovakijos KOP „Š-20" naudojo iki 1936 m., Lietuvos Karo aviacija – 1925–1935 m. 1934–1937 m. vieną neginkluotą „Š-20" (reg. Nr. OK-LEO) naudojo Hanácké aeroklubas Olomouco mieste.
Vienintelis išlikęs egzempliorius yra eksponuojamas Kbelų aviacijos muziejuje Prahoje.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos Karo aviacija trečiojo dešimtmečio pradžioje ieškojo kuo pakeisti senstančius Pirmojo pasaulinio karo laikų naikintuvus. Vieną iš pasirinkimų apsprendė tuo metu intensyviai plėtoti kariniai ryšiai su Čekoslovakija, kurių išdavoje buvo įsigyta įvairios ginkluotės – nuo šaulių ginklų iki aviacijos ir tankų. Šiame kontekste pirmaisiais užsienyje įsigytais naujais orlaiviais tapo 1924 m. pabaigoje užsakyti „Š-20", modifikacija „L".
Lėktuvai buvo pagaminti 1925 metų balandžio pabaigoje. Juos priėmė į Prahą atvykę Lietuvos karo aviacijos atstovai Antanas Gustaitis ir Leonardas Peseckas. 1925 m. birželio 27 d. pakrauti į geležinkelio platformas lėktuvai iškeliavo į Kauną. Dėl užtrukusių procedūrų priimant orlaivius į Čekoslovakijos kariuomenės ginkluotę, Lietuvos kariuomenė „Š-20" pradėjo eksploatuoti anksčiau nei šalies-gamintojos KOP.
Lietuvoje Letov Š-20L buvo priskirti 1-ai oro eskadrilei. 1932 m. dalis šių naikintuvų perduoti naujai sukurtai 5-ąjai eskadrilei.
Lietuvių lakūnai pagal konstruktoriaus pavardę šiuos lėktuvus paprastai vadino „Šmolikais". Yra šaltinių, teigiančių, kad tarnybos karo aviacijoje metu „Šmolikas“ buvo mėgstamiausias Stepono Dariaus lėktuvas.[5]
Lietuvos naudoti lėktuvai buvo nudažyti tipišku tuo laikotarpiu Čekoslovakijoje naudotu trispalviu (tamsiai žalia, ruda, juoda) kamufliažu. Iki 1930 m. pilotai ant orlaivio šonų piešdavo asmeninius ženklus – taip atsirado žymusis slibinas („smakas"), driežas, smakas, žvaigždė. Po 1930 m. visi Karo aviacijos lėktuvai buvo perdažyti vienspalviu tamsiai žaliu kamufliažu.
Lietuvos karo aviacijos orlaivių registracijos numerį sudarė orlaivio kodas – „Š.20“ ir jo gamyklinis numeris – nuo 51 iki 58. Paskutinis Lietuvos Karo aviacijos „Letov Š-20L" buvo nurašytas 1937 m., po to, kai vienas iš dvejų likusių orlaivių subyrėjo ore.[6]
Avarijos ir katastrofos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Letov Š-20L" savo sukūrimo metu buvo greitas, tačiau eksploatacijos eigoje išryškėjo daug trūkumų: orlaiviai buvo jautrūs suktukui, jų varikliai nebuvo patikimi ir reikalavo labai kruopščios priežiūros, ko pasekoje su šiais orlaiviais įvyko nemaža katastrofų. Čekoslovakijos KOP įvykusių „Š-20" avarijų metu žuvo 12 pilotų, Lietuvos Karo aviacijoje – 4. Po 10 metų eksploatacijos Karo aviacija turėjo tik 2 skrydžiams tinkamus Š-20L, kurie buvo naudojami tik mokymosi tikslais.[6]
- 1927 m. liepos 16 d. vyr. leitenantui Vincui Mačiokui tik pakilus iš Aleksoto aerodromo sustojo variklis. Pilotas mėgino apsisukti, tačiau netekęs greičio lėktuvas pateko į suktuką ir sudužo, pilotas žuvo.[6]
- 1930 m. birželio 13 d., šaudant į žemės taikinius, į Rėkyvos ežerą įsirėžė ir nuskendo viršilos Antano Kairaičio valdomas Š-20L.[5][7][8][9]
- 1931 m. gegužės 16 d. atlikdamas aukštojo pilotažo figūras į suktuką pateko ir žuvo vyr. leitenantas Erikas Mačkus.
- 1934 m. birželio 25 d. ore sugedus lėktuvui žuvo lakūnas-mokinys Leonas Meškėnas.
- 1937 m. laikant piloto egzaminą ore sulūžo Jono Dovydaičio pilotuojamo „Š-20L" vairai. Pilotas išsigelbėjo parašiutu, lėktuvas sudužo.[6]
Techniniai duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (LT) Letov Š.20L, Lietuvos Sparnai 1995 Nr. 1, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?645
- (CZ) Němeček, Václav (1968). Československá letadla, Prague: Naše Vojsko.
- (EN) Taylor, John W. R.; Alexander, Jean; et al. (1969). Combat aircraft of the world. London: Ebury P.; Michael Joseph
- (EN) Taylor, Michael J.H.; Gunston, Bill; et al. (1989). Jane’s encyclopedia of aviation. New York: Portland House. ISBN 0-517-69186-8.
- (RU) S-20, http://www.airwar.ru./enc/fww1/letovs20.html Archyvuota kopija 2021-04-27 iš Wayback Machine projekto.
- (LT) Sunkus nutūpimas, J. Dovydaičio prisiminimai apie ''Šmoliką'' iš knygos ''Sparnuoti vyrukai. Lakūnų portretai'', Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?646
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Taylor, Michael J.H.; Gunston, Bill; et al. (1989). Jane’s encyclopedia of aviation. New York: Portland House, p. 573
- ↑ S-20, http://www.airwar.ru./enc/fww1/letovs20.html Archyvuota kopija 2021-04-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Taylor, John W. R.; Alexander, Jean; et al. (1969). Combat aircraft of the world. London: Ebury P.; Michael Joseph. p. 63
- ↑ „Nový českosloven. letecký světový rekord. Večer. 1927-10-14, roč. 14. (1927), čís. 236, s. 2“ (čekų). 1927-10-14. Nuoroda tikrinta 2024-09-02.
- ↑ 5,0 5,1 Rėkyvos ežere – intriguojančios sudužusio naikintuvo paieškos, Lietuvos rytas, 2018 m. sausio 10 d.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 Sunkus nutūpimas, J. Dovydaičio prisiminimai apie ''Šmoliką'' iš knygos ''Sparnuoti vyrukai. Lakūnų portretai'', Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?646
- ↑ Karinių oro pajėgų ir Klaipėdos universiteto mokslininkai ežere ieškos istorinio lėktuvo, 15min, 2018-01-05. Nuoroda tikrinta 2021-04-28.
- ↑ Rėkyvos ežere ieškos tarpukario naikintuvo, Etaplius,https://www.etaplius.lt/rekyvos-ezere-ieskos-tarpukario-naikintuvo
- ↑ Karinės oro pajėgos pradeda bendradarbiavimą su Klaipėdos Universitetu, Lietuvos kariuomenė, http://kariuomene.kam.lt/lt/Kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/kariniu_oro_pajegu_naujienos/kop_2018_metai/karines_oro_pajegos_pradeda_bendradarbiavima_su_klaipedos_universitetu_25638[neveikianti nuoroda]
| |||||||||||||||||||||||
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
