Leksema (sen. gr. λέξις ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas. Į vieną leksemą įeina skirtingos paradigminės vieno žodžio formos. Pavyzdžiui, žodynas, žodyno, žodynui – tai formos tos pačios leksemos, kuri pagal susitarimą gali būti užrašyta kaip ŽODYNAS.

Pagal kai kurias koncepcijas į leksemą įtraukiami įvairūs žodžio semantiniai (prasminiai) variantai, priklausantys nuo konteksto, kuriame jis vartojamas (pavyzdžiui, druska kaip medžiagos pavadinimas ir kaip dalykas, suteikiantis kokiam nors pasakymui, minčiai aštrumo arba keliantis susidomėjimą).

Pasenusios leksemos reikšmės – tai besisiejančių žodžių grupė.^[1] Dabar tokia reikšme vartojamas terminas „semantinė grupė”.

Leksema – labai svarbi morfologijos sąvoka, todėl daugybę kitų sąvokų galima perteikti kaip šios sąvokos vedinius. Pavyzdžiui, žodžių kaitybos ir žodžių darybos skirtumus galima paaiškinti šitaip:

• Žodžių kaitybos taisyklės leksemą sieja su jos formomis.
• Žodžių daryba leksemą sieja su kitomis leksemomis.