Kylantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus +2/3 e. Tai lengviausias iš visų kvarkų, turintis masę tarp 1,5 ir 4 MeV. Pagal standartinį modelį šis ir krintantysis kvarkas yra sudėtinės nukleonų dalys. Pavyzdžiui, protoną sudaro 2 kylantieji kvarkai ir vienas krintantysis kvarkas, neutroną – vienas kylantysis kvarkas ir du krintantieji kvarkai. (Pastaba: didžioji dalis nukleonų masės atsiranda dėl energijos gliuonų lauko, kuris laiko kvarkus drauge, o ne dėl pačių kvarkų masės.)

Kylančiojo kvarko egzistavimo prielaida iškelta 1964 m., kai Murray Gell-Mann ir George Zweig išvystė kvarkų modelį. Atrastas giluminės neelastines sklaidos eksperimento Stenfordo linijiniame greitintuve metu 1967 m.

• Įkrauti pionai (π^±) yra mezonai kurie turi kylantįjį kvarką ir antikrintantįjį kvarką arba atvirkščiai.
• Neutralus pionas (π⁰) yra tiesinis derinys iš kylančiųjų - antikylančiųjų ir krintančiųjų - antikrintančiųjų kvarkų, kaip ρ ir ω mezonai.
• η ir η' bearomačiai mezonai yra tiesiniai deriniai iš keleto kvarkų - antikvarkų porų, įskaitant kylantysis - antikylantysis.
• Daugelis aptiktų barionų sudaryti iš vieno ar daugiau kylančiųjų kvarkų. Kaip ir nukleonai Δ barionai sudaryti tik iš kylančiųjų ir krintančiųjų kvarkų: Δ⁺⁺ turi tris kylančiuosius kvarkus, Δ⁺ turi du ir Δ⁰ – vieną.

• Kvarkų pavadinimai Lietuvos respublikos terminų banke^{[neveikianti nuoroda]}