Kulešės Košcelnės valsčius
| Kulešės Košcelnės valsčius lenk. Gmina Kulesze Kościelne | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Mazovijos Vysokio apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Kuleše Košcelne | ||||||
| Gyventojų | 3 405 | ||||||
| Plotas | 115,45 km² | ||||||
| Tankumas | 29 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2013062 | ||||||
| Pašto kodas | PL 18-208 | ||||||
| Tel. kodas | 86 | ||||||
| Tinklalapis | http://www.kuleszek.pl/ | ||||||
Kulešės Košcelnės valsčius (lenk. Gmina Kulesze Kościelne) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje. Centras – Kuleše Košcelnė. Ribojasi su Kobilino Božimų, Kolakų Košcelnės, Rutkų, Sokolų ir Mazovijos Vysokio valsčiais.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.
Paviršiaus struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 115,45 km², iš kurių:
- ariama žemė: 67 %
- miškai: 27 %
- vandens telkiniai: 6 %
Valsčius sudaro 9,01 % Mazovijos Vysokio apskrities.
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 3405 | 100 % | 1676 | 49,2 % | 1792 | 50,8 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
29,5 | 14,5 | 15 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1424,55 zlotai.[7]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Chojane Bonkai, Chojane Gorčanai, Chojane Pavlovienta, Chojane Pieckai, Chojane Serocenta, Chojane Stankovienta, Čarnovo Bikai, Fašče, Golaše Dombas, Golaše Mošcickiai, Grodzkie Ščepanovienta, Kalinovo Solkai, Kuleše Košcelne, Kuleše Litevka, Kuleše Podlipne, Kuleše Podavce, Lešnevo Nedžviedžas, Niziolki Dobkai, Nove Grodzkiai, Nove Kalinovas, Nove Viechai, Nove Viknas, Stara Litva, Stare Grodzkiai, Stare Kalinovas, Stare Niziolkai, Stare Viknas, Stipulki Giemzinas, Tibori Ušinskiai, Vnori Pažochai, Vnori Viechai ir Vnori Vipichai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
| |||||||
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
