Konstantinas VII Purpurinis
| Konstantinas VII Purpurinis | |
|---|---|
| |
| Konstantinas VII Purpurinis | |
| Makedonų dinastija | |
| Gimė | 905 m. Konstantinopolis |
| Mirė | 959 m. lapkričio 9 d. Konstantinopolis |
| Tėvas | Leonas VI Išminčius |
| Motina | Zoe Karvounopsina |
| Vaikai | Romanas II |
| Bizantijos imperatorius | |
| Valdė | 913-920 m. |
| Pirmtakas | Imperatorius Aleksandras |
| Įpėdinis | Romanas I Lekapenas |
| Bizantijos imperatorius | |
| Valdė | 945-959 m. |
| Pirmtakas | Romanas I Lekapenas |
| Įpėdinis | Romanas II |
 Vikiteka |
Konstantinas VII Purpurinis |
Konstantinas VII Purpurinis (gr. Κωνσταντίνος Ζ’ Πορφυρογέννητος – Konstantinos Porphyrogennetos, 905 m. rugsėjo mėn. Konstantinopolis – 959 m. lapkričio 9 d. ten pat) – 913–959 m. Bizantijos imperatorius, rašytojas, istorikas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Makedonų dinastijos. Tėvas imperatorius Leonas VI Išminčius. 913–920 m. už jį valdė regentas Mykolas I Mistikas, 920–945 m. Bizantiją faktiškai valdė imperatorius bendravaldis Romanas Lekapenas su sūnumis. Pravardę Purpurinis įgijo dėl imperatoriaus rūmų, išpuoštų porfyro akmeniu.
Konstantinas tęsė Romano I Lekapeno politiką: rėmė Anatolijos provincijos smulkiuosius žemvaldžius, veržėsi į musulmonų valdomas Mesopotamiją ir Siriją. Rėmė mokslą.
Paskatino Kijevo Rusios kunigaikščius krikštytis. 957 m. Konstantinopolyje krikštijosi kunigaikštienė Olga, o tai ilgainiui padėjo Kijevo Rusiai suartėti su Bizantija.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sūnus:
- Romanas II
Mokslo darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Konstantino veikalai „Apie provincijas“ (lot. De thematibus), pasakojanti įvairių Bizantijos imperijos kraštų istoriją, „Apie imperijos valdymą“ (De administrando imperio), enciklopedinio pobūdžio „Bizantijos dvaro ceremonijos“ (De ceremoniis aulae Byzantinae) – svarbūs X a. Rytų Europos istorijos šaltiniai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Konstantinas VII Purpurinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 516 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Arnold Toynbee: Constantine Porphyrogenitus and his world. Oxford 1973, ISBN 0-19-215253-X.
- Luci Berkowitz, Karl A. Squitier: Thesaurus Linguae Graecae: Canon of Greek Authors and Works. New York 1990, ISBN 0-19-506037-7.
- Leopold Breyer (Hrsg.): Vom Bauernhof auf den Kaiserthron: Das Leben des Kaisers Basileios I., des Begründers der makedon. Dynastie. Beschrieben von seinem Enkel, dem Kaiser Konstantinos VII. Porphyrogennetos. Übers., eingel. u. erkl. von Leopold Breyer. Graz, Wien, Köln 1981, ISBN 3-222-10292-9.
- Ernst Doblhofer: Aus den Excerpta de legationibus des Konstantinos Porphyrogennetos ausgewählte Abschnitte des Priskos und Menander Protektor: Byzantinische Diplomaten und östliche Barbaren. Übers., eingel. u. erklärt von Ernst Doblhofer. Byzantinische Geschichtsschreiber Bd. 4. Graz, Wien, Köln 1955.
- John F. Haldon: Constantine Porphyrogenitus three treatises on imperial military expeditions. Wien 1990, ISBN 3-7001-1778-7.
- Albert Vogt: Le Livre des Cérémonies. Texte établi et trad. par Albert Vogt. Les Belles Lettres, Paris 1967 (Collection Byzantine).
| |||||||||||||||||||
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Konstantino VII darbai Archyvuota kopija 2007-10-13 iš Wayback Machine projekto.
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
