Dzilongas
| Dzilongas 基隆 | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+8) | |
| Valstybė |  Taivanas
|
| Gyventojų | 387 207 |
| Plotas | 132 km² |
| Tankumas | 2 933 žm./km² |
 Vikiteka |
Dzilongas |
Dzilongas (kin. 基隆市, pinyin: Jīlóng Shì), taip pat Kilungas arba Čilungas (pe̍h-ōe-jī: Ke-lâng-chhī) – miestas šiaurės Taivane. Ribojasi su Naujuoju Taipėjumi. Svarbus uostamiestis (Taipėjaus priešuostis). Mašinų gamyba, laivų statyba, metalo apdirbimas, elektronikos, chemijos, maisto (daugiausia žuvų) pramonė.[1] Netoli Dzilongo kasamos akmens anglys. Veikia Taivano nacionalinis jūrų universitetas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilungo teritorijoje pirmieji apsigyveno ketagalanai, viena iš Taivano aborigenų genčių. Pirmasis jų kontaktas su vakariečiais buvo XVII a., kuomet jie susidūrė su ispanais, čia įrengusiais fortą, kuris buvo vienas iš Ispanijos Rytų Indijų postų. Nuo 1642 iki 1661 m. ir 1663–1668 m. Kilungas priklausė olandams.[2][3] Olandai įsirengė savo tris nedidelius įtvirtinimus, mokyklėlę ir paskyrė dvasininką. Mingų dinastijos lojalistui Zheng Chenggong sėkmingai užpuolus pietų Taivane įsikurdinusius olandus, Kilungo fortų įgula pasitraukė į Japonijoje įkurtus olandų prekybos postus. 1663 m. olandai sugrįžo ir sustiprino ankstesnius įtvirtinimus. Tačiau prekyba su Kinija per Kilungą buvo ne tai, ko olandai norėjo, todėl 1668 m. jie pasitraukė savo noru.
1863 m. Čingų imperija Kilunge įsteigė prekybos postą. Čia vyko keletas Prancūzijos–Kinijos karo (1884–1885 m.) mūšių.
Po 1895 m. Šimonoseki taikos visa Taivano teritorija perėjo Japonijos valdžion. Buvo pradėta sistematiška miesto plėtra. Pradėti penkių etapų Kilungo uosto rengimo darbai. Apie 1916 m. uostamiesčio prekybos mastai pralenkė net Tamsujų ir Kaosiungą, tokiu būdu Kilungo uostas tapo vienu pagrindinių Taivano prekybinių uostų.[4]
1920 m. Kilungas įgijo miestelio statusą ir įėjo į Taipėjaus prefektūros Kilungo apskrities sudėtį, o jau 1924 m. tapo miestu.[4] 1941 m. įsiplieskus karui Ramiajame vandenyne, Kilungas tapo vienu iš pirmųjų Sąjungininkų bombonešių taikinių ir dėl to buvo beveik visiškai sugriautas.[4] 1984 m. pasiektas akmens anglies kasybos pikas. Miestas augo sparčiai, apie 1984 m. uostas pagal konteinerių krovos apimtis buvo 7-as pasaulyje.[5]
Miestai partneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Dzilongas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Bakolodas, Filipinai
Bikinio atolas, Maršalo Salos
Kempbelas, JAV- Korpus Kristis, JAV
- Davao, Filipinai
Yst Londonas, Pietų Afrikos Respublika
Marikvilis, Australija
Mijakodžima, Japonija- Rosemedas, JAV
- Solt Leik Sitis, JAV
Tander Bėjus, Kanada- Jakima, JAV
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dzilongas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ Twitchett, Denis Crispin (1978). The Cambridge history of China, Volume 2; Volume 8. Cambridge University Press. p. 46. ISBN 0-521-24333-5. Nuoroda tikrinta 2010-06-12.
- ↑ „Ming Dynasty and Cheng Cheng kung's Era“. Keelung City Government. Suarchyvuotas originalas 2010-05-25. Nuoroda tikrinta 2010-06-12.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 „Japanese Occupation“. Keelung City Government. Suarchyvuotas originalas 2010-05-24. Nuoroda tikrinta 2010-06-12.
- ↑ „The Republic of China“. Keelung City Government. Suarchyvuotas originalas 2010-05-25. Nuoroda tikrinta 2010-06-12.
| Taivano administracinis suskirstymas | 
|
|---|---|
|
Provincijos: Fudzianas | Taivanas Išskirtieji miestai: Gaosiongas | Sinbėjus | Taidžongas | Tainanas | Taipėjus | Taojuanas Taivano provincijos miestai: Dziaji | Dzilongas | Sindžu Fudziano provincijos apskritys: Dzinmenas | Liandziangas Taivano provincijos apskritys: Dziaji | Džanghua | Hualianas | Jilanas | Junlinas | Miaoli | Nantou | Penghu | Pingdongas | Sindžu | Taidongas | |
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
