Kijevo Mohylos akademija
| Nacionalinis universitetas „Kijevo Mohylos akademija“ ukr. Національний університет „Києво-Могилянська академія“ | |
 | |
| lot. Academia Kiioviensis Mohileana | |
| Įkurtas | 1632 / 1992 m. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Darbuotojų | 2160 (2008 m.) |
| Studentų | 3200 (2007 m.) |
| Vieta | Kijevas, Ukraina |
| Svetainė | www.ukma.kiev.ua |
Nacionalinis universitetas „Kijevo Mohylos akademija“ (ukr. Національний університет „Києво-Могилянська академія“) – pirmoji aukštoji Ukrainos mokykla, veikusi 1632–1817. Jos veikla atkurta 1992 m.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kijevo Mohylos kolegija įkurta 1632 m. sujungus 1615 m. įkurtą Kijevo brolijų ir 1631 m. įkurtą Kijevo stačiatikių vienuolyno mokyklas, steigėjas – Kijevo metropolitas Petro Mohyla (1596–1647 m.). 1701 m. suteiktas aukštosios mokyklos statusas. Kijevo Mohylos kolegija rengė senovės slavų, graikų ir lotynų kalbų mokytojus, dėstytojus stačiatikių dvasinėms seminarijoms, dvasininkus. XVII a. dar dėstyta lenkų kalba, gramatika, retorika, poezija, filosofija, aritmetika, geometrija, astronomija, muzika, tikyba, XVIII a. įvestos vokiečių, prancūzų ir hebrajų kalbos, istorija, geografija, architektūra, ekonomika ir medicina.
Akademijoje mokėsi įvairių socialinių sluoksnių jaunuoliai, prie jos steigti internatai, bursos. Turėjo biblioteką su daugiau, kaip 12 000 knygų ir rankraščių. 1742 m. buvo 1234 studentai. XVII -XVIII a. Kijevo Mohylos akademija buvo svarbus mokslo centras, joje mokėsi arba dėstė žymūs bažnyčios veikėjai, mokslininkai, poetai, pedagogai, gydytojai, menininkai.[1] 1817 m. rugpjūčio 14 d. Sinodo nutarimu akademija buvo uždaryta, 1819 m. jos pagrindu įsteigta Kijevo dvasinė akademija. Po 1917 m. Spalio perversmo dvasinė akademija buvo uždaryta, jos pastatai perduoti Dnepro karinei flotilei. TSRS metais juose veikė Karinio jūrų laivyno politinė mokykla.
1992 m. akademijos pagrindu atkurtas Nacionalinis universitetas „Kijevo Mohylos akademija“. 1994 m. jis akredituotas, jo padaliniai tapo Nacionaliniais universitetais: Ostroge – Nacionalinis universitetas „Ostrogo akademija“, Mikolajive – Juodosios jūros Petro Mohilos vardo valstybinis universitetas.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ekonomikos fakultetas
- Gamtos mokslų fakultetas
- Humanitarinių mokslų fakultetas
- Informatikos fakultetas
- Socialinių mokslų ir socialinių technologijų fakultetas
- Teisės fakultetas
- 11 mokslinio tyrimo institutų ir mokslinių centrų, mokslinė, fakultetų bibliotekos.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Києво-Могилянська академія в іменах. XVII-XVIII ст., К.: Вид. дім "КМ Академія", 2001.
- З.І. Хижняк, В. К. Маньківський, Історія Києво-Могилянської академії - К.: Вид. дім "КМ Академія" 2003.
- В. Микитась, Давньо-українські студенти і професори – К., 1994.
- В. Аскоченский, Киев с древнейшим его училищем Академией – К., 1856.
- В.М. Нічик, З.І. Хижняк, Києво-Могилянська академія та українсько-німецькі культурні зв’язки, К.: Вид. дім "КМ Академія", 2000.
- Ф. Корчмарик, Духовні впливи Києва на Московщину в добу Гетьманської України - Нью-Йорк, 1964.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kijevo Mohylos akademija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 38 psl.
50°27′52″ š. pl. 30°31′10″ r. ilg. / 50.46444°š. pl. 30.51944°r. ilg.
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
