Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Džiunglės ir Kerinčio kalnas tolumoje
Vieta:	Sumatra,  Indonezija
Artimiausia didesnė gyvenvietė:	Padangas
Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas
Koordinatės:	2°25′0″ p. pl. 101°29′0″ r. ilg. / 2.41667°š. pl. 101.48333°r. ilg. / 2.41667; 101.48333
Plotas:	13 750 km²
Įkurtas:	1999 m.
Valdymas:	Indonezijos aplinkos ir miškų ūkio ministerija
Vikiteka:	Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1167

Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas^[1] (indonez. Taman Nasional Kerinci Seblat) – saugoma gamtos teritorija Indonezijoje, Sumatros saloje (didžiausias nacionalinis parkas šioje saloje), ties Vakarų Sumatros, Pietų Sumatros, Džambio ir Bengkulu provincijų sandūra. Įsteigtas 1999 m., o 2004 m. paskelbtas pasaulio paveldo objektu (drauge su Leuserio kalno ir Pietų Barisano kalnų nacionaliniais parkais).

Parkas apima didelę dalį Barisano kalnų su aukščiausia jų ir visos Sumatros vieta – Kerinčio kalnu (3805 m). Parko plote taip pat gausu kitų veikiančių ugnikalnių, krioklių, karštųjų versmių, urvų. Tudžuho kalne telkšo kalderinis ežeras (2005 m aukštyje). Parke aptikta ~4000 augalų rūšių, tarp jų – Arnoldo raflezija ir gigantiškasis amorfofalas pasižymintys didžiausiais žiedais pasaulyje. Parke gyvena labai retų sumatrinių tigrų populiacija (~165–190 individai). Taip pat sutinkami dūminiai leopardai, marmurinės katės, leopardinės katės, Teminko katės, raudonieji vilkai, sumatriniai (azijiniai) drambliai, baltaliemeniai tapyrai, malajiniai lokiai, ~370 paukščių rūšių (tarp jų – 17 endeminių).^[2]

Parko gamtai pavojų kelia brakonieriavimas, neteisėtas miškų kirtimas, žemės ūkio plėtra, siekis per parką tiesti kelią. Dėl to 2011 m. parkas UNESCO įtrauktas į paveldo objektų pavojuje sąrašą.^[3]

• 
  Upė parke
• 
  Khajangano kalvos
• 
  Kerinčis
• 
  Gunung Tudžuho (Septintojo kalno) ežeras

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Indonezijoje Materialusis Borobuduro šventyklos kompleksas (1991) · Komodo nacionalinis parkas (1991) · Prambanano šventyklos kompleksas (1991) · Udžung Kulono nacionalinis parkas (1991) · Sangirano urvinio žmogaus vietovė (1996) · Lorenco nacionalinis parkas (1999) · Sumatros atogrąžų džiunglių paveldas (Leuserio kalno, Kerinčio–Seblato, Pietų Barisano kalnų nacionaliniai parkai) (2004) · Balio provincijos kultūrinis kraštovaizdis: Subak sistema kaip Tri Hita Karana filosofijos pavyzdys (2012) · Ombilino kalnakasybos paveldas Savahlunte (2019) · Džokjakartos kosmologinė ašis ir jos istoriniai kraštovaizdžiai (2023) Nematerialusis Vajangas, lėlių teatras (2008) · Keris (2008) · Indonezijos batika (2009) · Indonezietiškos batikos nematerialiojo kultūrinio paveldo švietimas pradinėse, vidurinėse ir aukštesniosiosios bei profesinėse mokyklose bendradarbiaujant su Batikos muziejumi Pekalongane (2009) · Anklungas (2010) · Samano šokis (2011) · Nokenas, tradicinis Papua pintas krepšys (2012) · Trys tradicinių Balio šokių žanrai (2015) · Pinisi - laivų statymo menas pietų Sulavesyje (2017) · Penčak silato tradicija (2019) · Pantunas (2020, kartu su Malaizija) · Gamelanas (2021)