35°50′ p. pl. 137°15′ r. ilg. / 35.833°š. pl. 137.250°r. ilg. / 35.833; 137.250

Kengūrų sala (angl. Kangaroo Island) – Australijai priklausanti sala, esanti Indijos vandenyne, prie Australijos pietinės pakrantės, Didžiojoje Australijos įlankoje, į pietus nuo Jorko pusiasalio ir Šventojo Vincento įlankos. 13,5 km pločio sąsiauris skiria nuo Flerjės pusiasalio. Priklauso Pietų Australijos valstijai. Plotas 4351 km² (trečia pagal dydį Australijos sala po Tasmanijos ir Melvilio salos).

Sala tęsiasi iš rytų į vakarus 145 km, plotis iki 90 km. Krantai statūs, kranto linijos ilgis 509 km. Paviršius kalvotas, iškyla iki 307 m. Būdingi karstiniai reiškiniai. Salą dengia sausi eukaliptų miškai, kserofiliniai krūmynai.^[1] Klimatas subtropinis, sausį būdinga 20–25 °C temperatūra, liepą 13–16 °C. Kritulių iškrinta 600 mm per metus.

Kengūrų saloje išlikę daug endeminių ir retų rūšių, neliestos gamtos plotų. Apie ketvirtis salos ploto saugoma (Flinderso gyvūnijos nacionalinis parkas, gamtos rezervatai). Gyvena įvairūs sterbliniai (kengūros, valabės, bandikutai, posumai, echidnos), ruoniai, pingvinai, emu.^[2]

2016 m. Kengūrų saloje gyveno 4702 žmonės. Pagrindinė gyvenvietė – Kingskotas (~2000 gyv.). Verčiamasi gyvulininkyste (galvijai, avys), turizmu, gipso, akmens druskos kasyba. Yra oro uostas, kelto linija į Keip Džervisą.

Archeologiniai radiniai rodo salą buvus gyvenamą maždaug prieš 10 tūkst. metų. Vėliau sala buvo apleista. 1802 m. ją pasiekė britų jūrininkas Metju Flindersas ir pavadino „Kengūrų sala“. Netrukus saloje ėmė stovyklauti ruonių medžiotojai. 1812 m. pradėta kasti druska. 1836 m. pradėjo kurtis pirmieji nuolatiniai gyventojai.

• 
  Kengūros Kengūrų saloje
• 
  Kelias Kengūrų saloje
• 
  Salos pakrantė
• 
  Kingskotas