Kazimieras Pakalniškis
| Kazimieras Pakalniškis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1866 m. vasario 22 d. Gedgaudžiai, Salantų valsčius
|
| Mirė | 1933 m. liepos 1 d. (67 metai) Raudėnai, Šiaulių apskritis
|
| Tėvas | Antanas Pakalniškis |
| Motina | Ona Domarkaitė |
| Veikla | kunigas, publicistas, rašytojas, redaktorius, blaivybės propaguotojas |
| Alma mater | Kauno kunigų seminarija |
 Vikiteka |
Kazimieras Pakalniškis |
Kazimieras Pakalniškis – Dėdė Atanazas (1866 m. vasario 22 d., senuoju stiliumi vasario 10 d. Gedgaudžiuose, Salantų valsčius – 1933 m. liepos 1 d. Raudėnuose, Šiaulių apskritis. Palaidotas Raudėnų kapinėse.) – Lietuvos kunigas, publicistas, rašytojas, redaktorius, blaivybės propaguotojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Mosėdžio pradžios mokykloje ir Liepojos gimnazijoje. 1885 m. įstojo į Petrapilio kunigų seminariją, bet po metų perėjo ir 1889 m. baigė Kauno kunigų seminariją.
Nuo 1890 m. – vikaras Mosėdyje, nuo 1893 m. – Akmenėje, nuo 1898 m. - Teneniuose, nuo 1899 m. – Žvingių klebonas. 1916 m. perkeltas į Raudėnus, dėstė tikybą Raudėnų mokykloje, nuo 1927 m. – Telšių vyskupijos garbės kanauninkas. 1933 m. jam paskirta valstybinė pensija.
1888 m. vienas Lietuvos mylėtojų draugijos steigėjų ir aktyvių narių, vėliau vienas Šv. Kazimiero draugijos organizatorių. Dalyvavo draudžiamos spaudos lietuvių kalba platinimo veikloje. 1889 m. Tilžėje padėjo įsteigti žurnalą „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, 1891–1896 m. faktiškai jį redagavo. Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: Dėdė Atanazas, Mike Katinėlis, Jurgis Šermunėlis, Tetutė Ona, Petras Zuikis ir kt.
Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant krikščionybės principus, didaktizmas. [1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Obrusiteliai, 1893 m.
- Kandidatas į kunigus, 1900 m.
- Paveikslėliai iš sodos, 1903 m.
- Mokytoja, 1904 m.
- Mirtis, 1905 m.
- Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi, 1908 m.
- Samdininkai, 1908 m.
- Paskutinis butelys, 1910 m.
- Žemdirbių vargai ir priemonės jiems pašalinti, 1922 m.
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Teneniuose jo vardu pavadinta gatvė.
- Raudėnuose jo vardu pavadinta aikštė.
- 2018 m. minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir K. Pakalniškio 80-ąsias mirties metines, Pauliaus Vaniuchino pastangomis ir iniciatyva bei remiant Kretingos rajono savivaldybei, Gedgaudžiuose pastatytas atminimo paminklas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 369-370 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paulius Vaniuchinas. Rašytojas kun. Kazimieras Pakalniškis – Dėdė Antanazas: salantiškis.lt
Irena Šeškevičienė. Statys paminklą Salantų krašto šviesuoliui: pajurionaujienos.com
Irena Šeškevičienė. Įamžimo Salantų krašto šviesuolio atminimą: pajurionaujienos.com
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kazimiero Pakalniškio kapas Raudėnų kapinėse
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
