Kazimieras Jovaiša (1890 m. rugpjūčio 16 d. Vainekonių k., Pasvalio r. – 1984 m. vasario 17 d. Rokiškyje), muzikos pedagogas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.

Muziką mėgo visa šeima. Jovaišų kaimo kapela garsėjo visoje apylinkėje. Tad pirmieji muzikos mokytojai buvo tėvas ir vietos vargonininkas J. Barkauskas. Būdamas muzikai labai gabus, jaunuolis išmoko groti bemaž visais pučiamaisiais instrumentais. Atsidūręs Rygoje vadovavo dainos ir teatro mėgėjų draugijos „Rūta" lietuvių chorui. 1918–1933 dėstė muziką ir dainavimą Linkuvos gimnazijoje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams bei pučiamųjų instrumentų orkestrams. 1928 eksternu baigė Klaipėdos muzikos mokyklą. 1933–1948 mokytojavo ir vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams bei pučiamųjų orkestrams Rokiškyje, dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje. 1948–1960 dėstė muziką Panevėžio mokytojų seminarijoje (pedagoginėje mokykloje), 1-ojoje vidurinėje ir muzikos mokykloje, vadovavo moksleivių chorui ir pučiamųjų orkestrui. Buvo reiklus ir pareigingas pedagogas, daug prisidėjęs prie jaunimo muzikinio auklėjimo ir muzikantų pamainos rengimo. Parašė solfedžio vadovėlį (1936) ir elementariosios muzikos teorijos vadovėlį (1938), sukūrė dainų chorams ir sceninės muzikos veikalų. Buvo Rokiškio rajono ir Panevėžio miesto dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas. Jo dukros irgi muzikės.

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.