Kapitelis (lot. capitellium – galvutė) – kolonos, pilioriaus arba piliastro viršutinė dalis, remianti arką arba antablementą; vienas iš skiriamųjų antikinių architektūrinių orderių požymių. Kapiteliu perduodama antablemento (arba arkos) apkrova kolonos liemeniui bei sukuriamas šių dviejų architektūrinių elementų estetinis ryšys. Dauguma kapitelių gausiai dekoruojami skulptūriniais, kartais tapytais ornamentais.

Naudotas įvairių laikų ir stilių architektūroje. Senovės Egipte vyravo stilizuotų lotoso, papiruso ir palmės žiedo arba pumpuro pavidalo kapiteliai, vartotos ir kitų vandens augalų formos, antropomorfiniai (deivės Hator kapitelis) bei simboliniai motyvai (skarabėjai, saulė, maitvanagiai). Kai kurie kapiteliai buvo išdažyti ryškiomis spalvomis. Mesopotamijoje vyravo geometrinių formų, Persijoje – zoomorfinių būtybių (dažniausiai jaučių, rečiau – liūtų, grifonų) pavidalo kapiteliai.

Senovės graikų orderinėje architektūroje susiklostė trijų rūšių kapiteliai: dorėninis, jonėninis ir korintinis. Dorėninį kapitelį sudaro kvadratinė plokštė – abakas ir po juo esanti apvali profiliuota plokštė – echinas. Po echinu yra keletas siaurų, briaunuotų juostelių, jungiančiu jį su kolonos liemeniu. Jonėninį kapitelį sudaro horizontaliai sujungtų, išsikišusių voliutų pora, patalpinta tarp abako ir echino. Korintinis kapitelis taurės formos, apsuptas dviem eilėmis akanto lapų su 4 abaką laikančiomis voliutomis kampuose. Romėnai naudojo šiek tiek modifikuotus graikiškuosius kapitelius bei sukūrė du savo: toskaninį (pagal dorėninį) ir kompozitinį (jonėninio ir korintinio kapitelio kombinacija).

Islamo architektūrai būdingi stalaktitiniai kapiteliai su abstrakčių formų ornamentais, Bizantijos – trapecijos pavidalo kapiteliai, remiantys trapecinio skerspjūvio arkų impostus. Išsikišusių formų ar lotoso motyvais dekoruoti taurės pavidalo kapiteliai naudoti Indijoje, Kinijoje, Japonijoje.

Romaniniai kapiteliai iš pradžių buvo paprastų geometrinių formų: apačioje pagal kolonos liemenį aptašytas kubas, kuriuo buvo sukuriama perėja nuo briaunuoto skliauto į apvalią koloną. Vėliau vyravo taurės pavidalo kapiteliai su geometrinių, augalinių, gyvūninių, žmogaus figūros motyvų ornamentais. Gotikinėje architektūroje paplito daugiausia paprastų stilizuotų augalinių motyvų (žiedų, pumpurų, lapų) ornamentais dekoruoti kapiteliai.

Renesanso ir vėlesnių laikų architektūroje buvo vartojami savitai interpretuoti antikinių kapitelių variantai.

• 
  Deivės Hator kapitelis Metropolitano meno muziejuje, IV a. pr. m. e.
• 
  Achemenidų kapitelis kolonos gale Persepolyje
• 
  Jonėninis kapitelis Britų muziejuje Londone
• 
  Korintinis kapitelis Panteone Romoje
• 
  Bizantinis kapitelis Šv. Sofijos sobore Stambule
• 
  Gotikiniai kapiteliai Švč. Marijos bažnyčios portale Gelnhauzene
• 
  Renesansinis kapitelis Santa Maria del Popolo bažnyčioje Romoje

• Algė Jankevičienė. Kapitelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006;
• Kapitelis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 275 psl.;
• Capital, architecture, Encyclopaedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-10-16.