Juozas Vincentas Danys (iki 1951 m. Daniliauskas; 1914 m. lapkričio 22 d. Padovinys, Liudvinavo valsčius – 2005 m. rugsėjo 27 d. Otavoje, Kanadoje^[1]) – Lietuvos hidrotechnikos inžinierius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, Kanados lietuvių veikėjas.

1932 m. Juozas Danys atvyko į Kauną ir įstojo į VDU Technikos fakultetą, pasirinko statybininko specialybę. Studijų metu per tris vasaros statybos praktikas Ukmergės ir Vilkaviškio miestų savivaldybėse savo žiniomis ir kompetencija atkreipė į save Susisiekimo ministerijos specialistų dėmesį. 1937–1939 m. Lietuvos energijos komitetas jį pasiuntė į Latviją susipažinti su 70 000 kW galios Kegumo hidroelektrinės (Kegumo HE) projektavimu ir statyba. Parengė diplominį darbą „Neries užtvanka ties Jonava“.^[2]

1939 m. baigęs studijas VDU Technikos fakulteto Statybos skyriuje, dirbo Lietuvos vandens kelių valdyboje, 1939–1944 m. Lietuvos energijos komiteto narys. Nuo 1940 m. VDU dėstytojas; 1941–1944 m. Hidrotechnikos katedros vedėjas; nuo 1941 m. adjunktas-profesorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1947 m. tobulinosi Miuncheno aukštojoje technikos mokykloje.

1949 m. išvyko į Kanadą, apsistojo Otavoje. 1951–1955 m. bendrovės „Power Corporation of Canada“ inžinierius, 1955–1959 m. Šv. Lauryno vandens kelio Tarptautinio Kanados ir JAV komiteto vyr. inžinierius, 1959–1979 m. Kanados susisiekimo ministerijos Laivininkystės įrenginių tarnybos Statybos skyriaus viršininkas, 1973–1979 m. dar ir Kanados ledo ir sniego valstybinio komiteto narys.

Palaidotas Šv. Jono vardu pavadintose lietuvių kapinėse Kanadoje.

Svarbiausi darbai – Šv. Lauryno vandens kelio nuo Atlanto vandenyno iki Didžiųjų ežerų hidrotechninių statinių – užtvankų, kanalų, šliuzų, švyturių statyba. Patobulino švyturių konstrukciją, pastatė 51 švyturį. 1985 m. Kanados pašto žinyba išspausdino keturių pašto ženklų seriją, kurioje iš 4 pavaizduotų švyturių 3 suprojektuoti J. Danio. 1973–1974 m. tyrė ledo lyčių poveikį hidrotechniniams statiniams, pateikė būdų konstrukcijų parametrams skaičiuoti, navigacijai gerinti, su kitais 1981 m. sudarė laivininkystės statinių projektavimo žinyną. Parašė per 60 mokslinių techninių straipsnių, jo idėjos aprašomos ir cituojamos daugelyje pasaulio leidinių.

Bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijoje, Kanados ir lietuvių išeivijos spaudoje, dalyvavo Kanados lietuvių bendruomenės visuomeninėje veikloje. Nuo 1993 m. Lietuvoje skaitė pranešimus, rengė parodas.^[3]