Jonas Valaitis (1888 m. sausio 26 d. Naudžiuose, Paežerių valsčius – 1984 m. sausio 5 d. Floridoje, JAV) – Lietuvos pedagogas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas.

1908 m. baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į Varšuvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. 1910 m. su Vytautu Ciplijausku Varšuvos studentus atstovavo „Aušrinės“ konferencijoje. 1910 m. persikėlė į Peterburgo universitetą.

Pirmojo pasaulinio karo metais 1914–1917 m. mobilizuotas tarnavo Žemietijų sąjungoje, 1917 m. dirbo Lietuvių Centro komitete Petrograde, dėstė vakariniuose suaugusiųjų kursuose.

Grįžęs į Lietuvą, 1919–1920 m. dirbo žurnalo „Beraštis“ redakcijoje. 1919–1923 m. Marijampolės realinės gimnazijos direktorius, 1922–1925 m. mokytojas, dalyvavo organizuojant Lietuvos mokytojų sąjungos skyrių.

1925–1939 m. Klaipėdos lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas. 1939–1940 m. Kauno VI gimnazijos mokytojas, nuo 1940 m. liepos 15 d. iki 1941 m. liepos 1 d. „Aušros“ berniukų gimnazijos direktorius, vėliau – suaugusių mokyklos direktorius.

1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1949 m. Tiubingeno lietuvių gimnazijos mokytojas. Iki 1949 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) kultūros tarybos narys.

Nuo 1949 m. gyveno Čikagoje, dalyvavo Amerikos lietuvių socialistų sąjungos (ALSS) veikloje. Bendradarbiavo laikraščiuose „Darbas“, „Naujienos“, „Keleivis“, „Darbininkų balsas“.^[1]