Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Jonas Vaičenonis (g. 1969 m. spalio 25 d. Kaune) – istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras

Gimė 1969 m. spalio 25 d. Kaune, Žaliakalnyje. 1990–2003 m. studijavo Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose. 2003 m. VDU apgynė istorijos krypties daktaro disertaciją. 1987–2006 m. dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Nuo 2001 m. VDU Viešojo administravimo katedros asistentas valandininkas, 2004–2005 m. – VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros lektorius, 2006–2012 m. VDU HMF Istorijos katedros docentas, nuo 2012 m. rugsėjo eina VDU HMF Istorijos katedros profesoriaus pareigas. 2010 m. birželio 30 d. suteiktas pedagoginis docento vardas. Nuo 2006 m. rugsėjo iki 2008 m. birželio VDU HMF prodekanas. 2008 m. birželio 3 d. paskirtas į VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekano pareigas. 2010 - 2015 m. VDU HMF prodekanas. 2017 m. rugsėjo 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto senatas suteikė profesoriaus pedagoginį vardą. 2013–2015 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas projekte „Paramilitarinių organizacijų reikšmė valstybės gynybos sistemoje: Lietuvos šaulių sąjungos atvejis“  MIP-13001/2013. 2015-2019 m. Vytauto Didžiojo universiteto HMF Kauno istorijos centro vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2015 m. Vytauto Didžiojo universiteto Tarybos narys. Nuo 2019 m. Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus vedėjas.

1918–1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės ir diplomatijos istorija. Specialiai domisi tautinėmis mažumomis kariuomenėje, uniformologija ir ginklų istorija, kariuomenės viešuoju gyvenimu, kariniais ritualais, atskirų kariuomenės dalinių istorija, karo belaisviais, Lietuvos šaulių sąjungos istorija. Taip pat 1918–1940 m. laikotarpio Kauno miesto istorija.

2004 m. išleido dvi monografijas: „Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose (1927–1940)“ (Versus aureus) ir „Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje“ (Baltos lankos), 2005 m. kompaktinę plokštelę „Lietuvos kariuomenė kovose už Nepriklausomybę 1918–1920 m.“ (Versus aureus, studija „Be pykčio“), 2011 m. monografiją „Lietuvos karyba. Nuo baltų iki XXI amžiaus: kariuomenė, fortifikacija, mūšiai ir karvedžiai“ (Šviesa), taip pat buvo Šviesos leidyklos enciklopedinio leidinio „Lietuva. Šeimos enciklopedija“ (2005), knygos albumo „Kaunas. Istorija, praeitis, dabartis“ (2006) atskirų tekstų ir leidinių besidomintiems Lietuvos istorija „Lituanicos skrydis“ (2006), „Lietuvos valstybės simboliai” (2006), „Lietuvos prezidentai” (2007), „Žygis į Vilnių“ (2007) autorius. Per keletą metų yra paskelbęs daugiau nei 15 mokslinių straipsnių įvairioje Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos spaudoje, oponavo trim daktaro disertacijoms, dalyvavo septyniose daktaro disertacijų gynimo mokslo tarybose, skaitė virš 30 pranešimų mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2001 m. bendradarbiauja su Visuotinės lietuvių ir Mažosios Lietuvos enciklopedijų rengimo mokslinėmis redakcijomis.

Nuo 2011 m. Lietuvos Respublikos Archyvų tarybos narys (pirmininkas). Nuo 2011 m. Kultūros paveldo departamento trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys(vicepirmininkas).

2009–2011 m. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Senato narys. 2000–2003 m. ir nuo 2005 m. VDU HMF Tarybos narys. Nuo 1998 m. Tarptautinės muziejų draugijos (ICOM) narys. 2001–2002 m. Lietuvos karo istorijos draugijos valdybos narys, nuo 2003 m. valdybos pirmininkas. Nuo 2003 m. Kauno istorikų draugijos valdybos narys. Nuo 2008 m. Kauno Tauro Lions klubo narys, 2009–2010 m. klubo valdybos narys, 2010–2011 m. klubo viceprezidentas, 2011–2012 m. klubo prezidentas. Nuo 2013 m. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto narys. Nuo 2020 m. partijos "Nacionalinis susivienijimas" steigėjas, tarybos narys, Kauno skyriaus valdybos narys. Nuo 2020 m. Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijos (The Association of Castles and Museums around the Baltic Sea) valdybos narys, Lietuvos atstovas.

Lietuvos mokslų akademijos Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso premijos (2000) ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo populiarinimo darbų konkurso trečios vietos (2006) laureatas. Apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių Žvaigždės medaliu, už Lietuvos Respublikos karybos istorijos ir Šaulių Sąjungos veiklos propagavimą (1997), Pirmojo Pulko II laipsnio atminimo ženklu „Už pasižymėjimą“ už sąžiningą darbą ir karių auklėjimą bei aktyvų kultūrinių renginių organizavimą (2001), Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus pasidabruotu atminimo medaliu (2009), Šaulių žvaigžde (2009), už Kauno istorijos populiarinimą apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu (2015), už neatlygintinos kraujo donorystės propagavimą įvertintas Kauno miesto Gerumo kristalu (2017). Už išskirtinį indėlį rašant modernios Lietuvos istoriją, aktyvią šviečiamąją veiklą, už amžinųjų vertybių - tiesos, laisvės, atsakomybės ir gėrio - ugdymą, apdovanotas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėka ir vardine dovana (2018). Minint Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo trisdešimtmečio sukaktį apdovanotas Vytauto Didžiojo universiteto sidabro medaliu už nuopelnus universitetui (2019).