Jonas Pajaujis (1906 m. sausio 1 d. šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Punsko valsčiaus Ožkinių kaime – 1999 m. balandžio 3 d. Punske) – agronomas ir pedagogas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.

Gimė ir augo ūkininko šeimoje. Mokėsi privačiai, nuo 1915 m. lankė lietuvišką Punsko pradinę mokyklą, o nuo 1919 metais buvo Seinų gimnazistas. Lenkams užėmus Seinus, lietuviška gimnazija buvo uždaryta. Jonas nelegaliai išvyko į Lietuvos Respubliką, kur mokėsi Kalvarijos progimnazijoje ir Seinų gimnazijoje Lazdijuose. 1933 m. baigė Varšuvos žemės ūkio akademiją. Tuo metu veikusi Lenkijos lietuvių ūkininkų draugija įdarbino absolventą Suvalkų krašto agronomu. Antrojo pasaulinio karo metais Jonas Pajaujis organizavo septyniolika pradinių mokyklų Seinų krašte. Vedė mokytoją Vladą Rusokaitę. Pradėjus lietuvius iškeldinti iš vokiečių užimtų teritorijų, Pajaujų šeima taip pat pasitraukė į Lietuvą, į Dotnuvą. Vėliau J. Pajaujis įsidarbino Beniakainio augalų bandymų stotyje, o Raudonajai armijai užėmus Vilnių, pakviečiamas dirbti Žemės ūkio ministerijoje.

Su svetimais dokumentais repatrijavo į Lenkiją, apsigyveno vakarinėje jos dalyje. 1958 metais buvo paskirtas Punsko žemės ūkio mokyklos direktoriumi. Šiose pareigose darbavosi keturiolika metų, 1970 m. išėjęs į užtarnautą poilsį, toliau dirbo visuomeninį darbą: rinko kraštotyrinę medžiagą, Lenkijos lietuvių dvisavaitiniame žurnale „Aušra“ paskelbė seriją straipsnių apie Punsko krašto kaimų istorijas.

• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis

• Živilė Makauskienė. Jonas Pajaujis – agronomas ir visuomenininkas^{[neveikianti nuoroda]}
• Biografija (iš knygos „Seinijos gyvenvietės ir gyventojai“) Archyvuota kopija 2008-03-29 iš Wayback Machine projekto.