Jonas Marcinkevičius (1900 m. gruodžio 26 d. Radviliškis – 1953 m. liepos 31 d. Vilnius) – Lietuvos rašytojas, žurnalistas, dramaturgas.

Vyriausias trijų sūnų ir septynių dukterų šeimoje. Lankė Radviliškio geležinkelininkų mokyklą. 1914–1919 m. dirbo geležinkelyje. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, netrukus iš jos dezertyravęs pabėgo į Lenkiją. Grįžęs į Lietuvą buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos; kaip nepilnamečiui bausmė sumažinta – kalėjo 10 metų. Kalėdamas dirbo kalėjimo bibliotekoje, daug skaitė, lavinosi, pradėjo rašyti apsakymus, eilėraščius, romanus. 1931 m. išėjęs iš kalėjimo vertėsi žurnalistika ir literatūriniu darbu. Bendradarbiavo savaitraštyje „Lapas“, dienraštyje „Lietuvos žinios“, kituose leidiniuose. Per TSRS-Vokietijos karą 1942–1945 m. tarnavo Šešioliktojoje lietuviškoje šaulių divizijoje. 1943 m. vasario 24 d. dalyvavo lietuviškojo junginio pirmajame mūšyje su hitlerine armija prie Nagornyj kaimo, Aleksejevkos rajone. Bendradarbiavo laikraščiuose „Tėvynė šaukia“, „Tiesa“, „Tarybų Lietuva“. Nuo 1945 m. gyveno Vilniuje, dirbo laikraščiuose „Tiesa“, „Valstiečių laikraštis“, „Literatūra ir menas“, rašydamas reportažus ir apybraižas įvairiomis respublikos gyvenimo temomis. ^{[1] [2]}

Romane „Sukaustyti latrai“ vyrauja kalinių buities tematika. Parašė istorijos tematikos romanų. Geriausiame romane „Benjaminas Kordušas“ atsispindi epochų lūžis ir dviejų skirtingų socialinių sluoksnių – dvarininkijos ir valstiečių – susidūrimas. Romane iškeliamas daugiau psichologinis negu socialinis šių luomų skirtumas. Pagal šį romaną kino studijoje „Lietuvos telefilmas“ 1986 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas (rež. Vidmantas Bačiulis).

Parašė apysakų ir apsakymų, apybraižų, pjesių. Kūryboje vyrauja socialinė tematika, pasakojimo vyksmą lemia biologinė individų kova dėl būvio; dažnai visuomenė lyginama su gamtos pasauliu. Pagrindiniai veikėjai pralaimi ir morališkai, ir fiziškai. TSRS okupacijos laikotarpiu susitaikęs su prievarta ėmė rašyti socialistinio realizmo metodu. Herojai panašūs į pasakiškuosius, neindividualizuoti, atstovauja tam tikrai idėjai. Romanas „Benjaminas Kordušas“ išverstas į rusų kalbą.^[3]

• Sukaustyti latrai, romanas, 2 d. 1931–1932 m.
• Ties bedugne, Kaunas, 1931 m., 2 leid. Žuvėdra, 2002 m. ISBN 9986-500-74-5
• Raudonos Kauno naktys, Kaunas, „Liliputo“ leidykla, apysaka, 1932 m.
• Mes ateinam, romanas, 3 t. 1936 m.
• Jis turi mirti, romanas, 1937 m.
• Sidabriniai varpai, apsakymai, 1938 m.
• Kražių skerdynės, romanas, 2 t. 1938 m., 2 leid. 1990 m.
• Benjaminas Kordušas, romanas, 1937 m., 3 leid. 1960 m.
• Nemunas patvino, romanas, 1939 m., 2 leid. 1949 m.
• Baudžiauninkai, romanas, d. 1 1940 m.
• Atkeršysiu, apybraižų rinkinys, 1942 m.
• Žvaigždė, apsakymai, 1943 m.
• Garbė (Laimėsim), poema, 1944 m.
• Gyvenimas dega, apsakymai, 1946 m.
• Kario pasakojimai, apsakymai, 1952 m.
• Raštai, 3 t. Vilnius, 1955 m.
• Baronas Ropas, apsakymų rinktinė, 1965 m.

Dramos

• Kavoliūnai, pastatyta 1947 m., 2 redakcija: Tėvynė šaukia, 1953 m.
• Šilgalių šeima, 1948 m.
• Plačiuoju vieškeliu, 1948 m.
• Mūsų deputatas, 1951 m.
• Skaudi pamoka, 1952 m.

• Jo vardu pavadinta gatvė Radviliškyje, 1975 m., minint rašytojo 75-ąsias gimimo metines, name, kuriame jis jaunystės metais gyveno, atidarytas memorialinis muziejus.
• 2003 m. įsteigta Jono Marcinkevičiaus literatūrinė premija.