Jonas Karbauskas (1866 m. gruodžio 10 d. Greičiūnai, Pakruojo valsčius – 1929 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžys) – Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

1885–1889 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, buvo slaptos klierikų Lietuvos mylėtojų draugijos vienas steigėjų, jos pirmininkas. Bendradarbiavo leidiniuose „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės Sargas“, „Nedėldienio skaitymas“ ir kituose. Nuo 1889 m. vikaras Šiauliuose, Pašvitinyje, Truskavoje, Vadaktėliuose, Kupreliškyje, Salose, Dambavoje, Viešvėnuose. Skatino parapijiečių tautinį susipratimą, steigė ir rūpinosi slaptomis lietuvių mokyklomis, bendradarbiavo su knygnešiais. Su kunigu P. Urbonavičiumi 1890 m. išleido knygą „Evangelijos ant nedėldieniu ir visu švenčiu ištisu metu“. 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo dalyvis. Nuo 1920 m. Panevėžio klebonas. 1921 m. kartu su G. Petkevičaite-Bite įkūrė Kalinių globos draugiją, 1920 m. – Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banką, steigė šaulių liaudies universitetą, dalyvavo draugijos Panevėžio kraštui tirti veikloje.^[1]