John C. Calhoun
| John C. Calhoun | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 7-asis JAV viceprezidentas | |||||||||||
| |||||||||||
| Gimė | 1782 m. kovo 18 d. Abevilis, Pietų Karolina, JAV
| ||||||||||
| Mirė | 1850 m. kovo 31 d. (68 metai) Vašingtonas, JAV
| ||||||||||
| 7-asis JAV viceprezidentas | |||||||||||
| Ėjo pareigas | 1825 m. kovo 4 d. – 1832 m. gruodžio 28 d. | ||||||||||
| Ankstesnis | Daniel D. Tompkins | ||||||||||
| Vėlesnis | Martin Van Buren | ||||||||||
| 16-asis JAV valstybės sekretorius | |||||||||||
| Ėjo pareigas | 1844 m. balandžio 1 d. – 1845 m. kovo 10 d. | ||||||||||
| Ankstesnis | Abel P. Upshur | ||||||||||
| Vėlesnis | James Buchanan | ||||||||||
| |||||||||||
| Partija | Demokratas-respublikonas, demokratas | ||||||||||
 Vikiteka |
John C. Calhoun | ||||||||||
| Parašas | |||||||||||
| |||||||||||
Džonas Koldvelas Kalhaunas (angl. John Caldwell Calhoun, 1782 m. kovo 18 d. – 1850 m. kovo 31 d.) – JAV valstybės veikėjas ir politikos teoretikas, 1825–1832 m. JAV viceprezidentas. Kalhaunas atkakliai gynė vergiją ir siekė apsaugoti baltųjų pietinių valstijų interesus. Jis pradėjo savo politinę karjerą kaip nacionalistas ir stiprios nacionalinės vyriausybės bei apsauginių muitų šalininkas. 1820-ųjų pabaigoje jo pažiūros radikaliai pasikeitė ir jis tapo vienu iš pagrindinių valstijų teisių, ribotos vyriausybės, nulifikavimo ir mažų tarifų šalininkų.[1] Jis manė, kad Šiaurės pritarimas šiems politikos punktams yra sąlyga, kad pietūs liktų Sąjungoje. Jo įsitikinimai ir įspėjimai padarė didelę įtaką Pietų atsiskyrimui nuo Sąjungos 1860–1861 m. Jis buvo pirmasis viceprezidentas, atsistatydinęs iš pareigų, ir vienintelis iki Spiro Agnew atsistatydinimo 1973 metais.
Kalhaunas pradėjo savo politinę karjerą, kai 1810 m. buvo išrinktas į Atstovų rūmus. Dirbdamas karo sekretoriumi vadovaujant prezidentui Džeimsui Monro, pertvarkė ir modernizavo karo departamentą. Kalhaunas buvo kandidatas į prezidentus 1824 m. JAV prezidento rinkimuose, tačiau nesulaukęs palaikymo, pasitraukė iš kovos dar iki rinkimų, bet sutiko būti kandidatu į viceprezidentus. Rinkikų kolegija didžiule balsų dauguma išrinko Kalhauną viceprezidentą. Ėjo viceprezidento pareigas, vadovaujant prezidentams Džonui Kvinsiui Adamsui ir Endriu Džeksonui.
Kalhaunas nesutarė su Džeksonu dėl nulifikavimo politikos, palaikė Pietų Karolinos teisę panaikinti federalinius tarifų įstatymus, kurie, jo manymu, buvo nesąžiningai palankūs šiaurės valstijoms.[1] 1832 m., likus vos keliems mėnesiams iki antrosios kadencijos pabaigos, Kalhaunas atsistatydino iš viceprezidento pareigų ir parėjo dirbti į Senatą. 1844 m. Demokratų partijoje siekė būti iškeltas kandidatu į prezidentus, bet pralaimėjo netikėtam kandidatui Džeimsui Polkui, kuris vėliau ir buvo išrinktas į JAV prezidento postą. 1844–1845 m. dirbo valstybės sekretoriumi prezidento Džono Tailerio administracijoje. Eidamas šias pareigas palaikė Teksaso aneksiją, kaip priemonę išplėsti vergvaldžių įtaką, ir padėjo išspręsti Oregono sienos ginčą su Britanija. Vėliau Kalhaunas grįžo dirbti į Senatą, priešinosi Meksikos ir Amerikos karui, Vilmoto išlygai ir 1850 m. kompromisui.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 John C. Calhoun. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2023-04-19.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: William H. Crawford |
JAV karo sekretorius 1817–1825 |
Po to: James Barbour |
| Prieš tai: Daniel D. Tompkins |
JAV viceprezidentas 1825–1832 |
Po to: Martin Van Buren |
| Prieš tai: Abel P. Upshur |
JAV valstybės sekretorius 1844–1845 |
Po to: James Buchanan |
| |||||||
| |||||||
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
