Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Izraelis – valstybė, išsidėsčiusi Vakarų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje (Levante). Šiaurėje ribojasi su Libanu (79 km), šiaurės rytuose – su Sirija (76 km), rytuose – su Jordanija (238 km), pietvakariuose – su Egiptu (255 km). Vakarinį šalies pakraštį skalauja Viduržemio jūra (180 km). Pietuose turi trumpą pakrantę su Akabos įlanka. Iki 1967 m. Izraelio teritorija buvo 20 700 km², kurios sudėtyje buvo 445 km² vidaus vandenų. Šalies plotis 10–114 km. Po 1967 m. karo Izraelis okupavo 7099 km² teritoriją: Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas.

Geografinės koordinatės: 31°30′ š. pl. 34°45′ r. ilg. / 31.500°š. pl. 34.750°r. ilg. / 31.500; 34.750

Šalis padalinta į keturis gamtinius regionus: pajūrio lygumą, centrines aukštumas, Riftinį slėnį ir Negevo dykumą.

• Pajūrio lyguma nusidriekusi nuo palei Viduržemio jūrą nuo pasienio su Libanu iki Gazos sektoriaus ir pertraukta tik Karmelo kyšulio (prie Haifos). Regiono plotis apie 5 km. Tai derlinga ir drėgna sritis, kurioje auginami citrusai ir vynuogės. Teka kelios trumpos upės (Jarkonas, Kišonas).
• Į rytus nuo pajūrio lygumos prasideda centrinės aukštumos. Šiaurėje prasideda Galilėjos aukštumomis, piečiau pereina į Samarijos aukštumas, o pietuose pasiekia Jeruzalės aukštumas. Aukščiausias taškas – Merono kalnas (1208 m) Galilėjoje (netoli Zefato miesto). Auštumas kerta keli gilūs slėniai.
• Šalies rytus kerta Jordano riftinis slėnis, kuris yra dalis Sirijos – Rytų Afrikos lūžių zonos. Šiuo lūžiu teka Jordano upė, telkšo Tiberijaus ir Negyvosios jūros ežerai. Regiono šiaurėje, Golano aukštumose, kurios yra Antilibano kalnų dalis, yra aukščiausia šalies vieta – Hermono kalnas (2814 m). Riftiniame slėnyje yra ir žemiausia ne tik Izraelio, bet ir viso pasaulio vieta – Negyvoji jūra (408 m žemiau jūros lygio). Ji yra ir didžiausias vandens telkinys šalyje. Pietuose šis regionas užsibaigia Arabah vade, besidriekiančia iki pat Akabos įlankos.
• Visą pietinę Izraelio dalį (beveik pusę šalies ploto) užima Negevo dykuma, kuri yra Sinajaus dykumos pratąsa.

Ekstremalūs aukščio taškai

• Aukščiausia vieta: Hermono kalnas 2814 m (pagal 1967 m. ribas – Merono kalnas – 1208 m)
• Žemiausia vieta: Negyvoji jūra -408 m

Izraelis patenka į subtropinio, Viduržemio jūros tipo klimato juostą. Vasaros ilgos, karštos ir sausos, žiemos trumpos, vėsios ir drėgnos. Vasaros labai drėgnos jūros pakrantėje, tačiau Negevo dykumoje – labai sausos. Šalčiausias mėnuo – sausis (5–12 °C), karščiausias – rugpjūtis (18–38 °C). Karščiausiu Izraelio miestu laikomas Ejlatas. Daugiau nei 70 % kritulių iškrenta lapkričio – kovo mėnesiais. Negevo dykumoje per metus iškrenta apie 50 mm kritulių, o šiaurėje – apie 900 mm. Sausio – vasario mėnesiais kalnuose ir centrinėse aukštumose (taip pat ir Jeruzalėje) galimas sniegas. Vasarą dažni škvalai, audros.

Gamtiniai pavojai

• smėlio audros
• sausros
• staigūs potvyniai
• periodiniai žemės drebėjimai.

Teritorija

• Visas: 20 770 km²
• Sausuma: 20 330 km²
• Vandenys: 440 km²

Ribos

• Bendras ilgis: 1 017 km
• Pagal šalis: Egiptas 266 km, Gazos ruožas 51 km, Jordanija 238 km, Libanas 79 km, Sirija 76 km, Vakarų Krantas 307 km.

Kranto linija

273 km

Jūrinės valdos

• 12 jūrmylių ruožas (22,2 km)

• Šiauriausia vieta: Sirijos, Golano aukštumų ir Libano sienų sankirtoje
• Ryčiausia vieta: neįvardinta vieta Sirijos pasienyje
• Piečiausia vieta: pasienyje se Egiptu Akabos įlankos pakrantėje
• Vakariausia vieta: Egipto ir Gazos ruožo sienų sankirtoje

Gamtiniai ištekliai

Varis, fosfatai, bromidai, potašas, molis, smėlis, siera, asfaltas, manganas; nedideli gamtinių dujų ir naftos kiekiai

Žemės naudojimas

• ariama žemė: 17,02 %
• laikini pasėliai: 4,17 %
• kita: 78,81 %

Drėkinama žemė

1 990 km²