Izabelė Motekaitienė-Blauzdžiūnaitė (1909 m. rugpjūčio 6 d., Geisteriškiuose, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje – 1985 m. rugsėjo 28 d. Čikagoje) – Lietuvos dainininkė (dramatinis sopranas), pedagogė.

Sūnūs Manigirdas Motekaitis ir a+a Ramūnas Motekaitis. 1930–1937 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1934–1937 m. redagavo žurnalą „Naujoji vaidilutė“. Parašė straipsnių, eilėraščių, novelių. Baigė Kauno konservatoriją, dainuoti mokėsi pas O. Marinį, N. Karnavičienę. 1942 m. debiutavo Kauno didžiajame teatre (Džiuzepė Verdis. Aida), 1942–1944 m. dainavo operoje, radiofone, surengė solo koncertų didesniuose miestuose. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1944–1949 m. su Lietuvos operos solistų trupe surengė apie 300 koncertų Vokietijoje, 23 – Didžiojoje Britanijoje; atliko programą Hamburgo radiofone. 1949 m. atvyko į JAV. Koncertavo JAV ir Kanadoje. 1950 m. „Great Northern“ teatre Čikagoje sukūrė Leonoros vaidmenį D. Verdžio operoje „Trubadūras“. 1952 m. Chicago Tribune muzikos festivalyje laimėjo premiją. Turėjo savo dainavimo studiją, koncertavo. Surengė religinės muzikos koncertų tėvų jėzuitų koplyčioje. Čikagos lietuvių operai į lietuvių kalbą išvertė libretų. Į plokšteles su A. Kalvaityte įdainavo Kalėdų giesmių ir duetų.^[1]