Insekticidai (lot. insectum – vabzdys + caedo – žudau) – pesticidai žalingiems vabzdžiams naikinti. Jais naikinami augalų kenkėjai ir žmogaus bei gyvūnų parazitai.

Insekticidai gaminami drėkstančių ir tirpstančių miltelių, koncentruotųjų emulsijų, tirpalų, pastų, kietų dūminių mišinių, granulių ir kitokio pavidalo. Jie purškiami, sėjami į dirvą, jais apveliamos sėklos, fumiguojamos patalpos ir produktai. Daugelis insekticidų nuodingi žmogui, šiltakraujams gyvūnams ir naudingiems vabzdžiams bei žuvims, todėl atsargiai laikomi, gabenami ir naudojami.

Pagal veikimo būda skirstomi į vidinius, kontaktinius, sisteminius ir dujinius.

• vidiniai insekticidai – kai kurie chloro org. junginiai, metalų fluoridai – su maistu patenka į vabzdžių maitinamąjį traktą.

• kontaktiniai insekticidai – fosforo, sieros organiniai junginiai, piretroidai – patenka į vabzdžių organizmą per odą (pvz., chlorofosas, heksachloranas, karbofosas, metafosas).

• sisteminiai insekticidai – dažniausiai fosforo organiniai junginiai, įsiskverbia į augalo lapus, stiebus arba šaknis, susimaišo su augalo sultimis ir tam tikrą laiką naikina jomis mintančius vabzdžius (pvz., fosfamidas, antio).

• dujiniai insekticidai – patenka į vabzdžių organizmą pro kvėpavimo takus (pvz., metilo bromidas, sieros dioksidas).

Pagal cheminę sudėtį insekticidai skirstomi į neorganinius ir organinius.

• Iš neorganinių insekticidų dažniausiai naudojami sieros, fluoro, bario junginiai

• Insekticidų klasifikacija