Imperfektas (lot. imperfectum 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką. Lietuvių kalboje atitinka būtojo laiko eigos veikslo veiksmažodžius. Imperfektas taip pat turi drauge su kitu veiksmu vykstančio veiksmo reikšmę ir tam tikrose kalbose daug kitų papildomų reikšmių.

Imperfektas buvo vartojamas ne vienoje senojoje indoeuropiečių kalboje (senojoje graikų, lotynų, sanskrite, senojoje bažnytinėje slavų), semitų kalbose (senojoje hebrajų, gezo), o iš šiuolaikinių kalbų visų pirma vartojama romanų kalbose (prancūzų, italų ir kt.), taip pat slaviškose serbų-kroatų, bulgarų ir makedonų. Senojoje bažnytinėje slavų kalboje, senojoje rusų ir šiuolaikinėse bulgarų bei makedonų kalbose imperfektas turi ne tik eigos, bet ir (rečiau) įvykio veikslo reikšmę. Bulgarų kalboje viena iš imperfekto paskirčių – nurodyti besikartojantį (dažninį) veiksmą. Serbų-kroatų kalboje imperfektas vartojamas tik su eigos veikslo veiksmažodžiais.

Terminas „imperfektas“ kartais vartojamas kalbant apie vokiečių kalbos preteritą, tačiau turint omenyje, kad vokiečių kalboje nėra veikslų priešpriešos, dabar dažniau taikomas terminas „preteritas“. Kalbant apie neindoeuropietiškas ir nesemitiškas kalbas, gramatikų aprašuose terminas „imperfektas“ vartojamas rečiau arba turi šiek tiek kitą reikšmę, pavyzdžiui: suomių kalbos gramatikose terminas „imperfektas“ vartojamas nurodant neapibrėžtoje praeityje įvykusio veiksmo laiko formas, tai yra semantiškai artimas aoristui.

• „Имперфект“. Энциклопедия Кругосвет. Универсальная научно-популярная энциклопедия.
• Маслов Ю.С. Очерки по аспектологии. Л., 1984
• Брой В. Сопоставление славянского глагольного вида и вида романского типа (аорист: имперфект: перфект) на основе взаимодействия с лексикой. – В кн.: Типология вида: проблемы, поиски, решения. М., 1998
• Плунгян В.А. Общая морфология: введение в проблематику. М., 2000