Iksodinės erkės
| Ixodidae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Šuninė erkė (Ixodes ricinus) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Iksodinės erkės (Ixodidae) – erkių (Acari) šeima. Jai priklauso ektoparazitai, paplitę visame pasaulyje.
Dydis 0,1–1 cm (pasimaitinusios išpampsta ir padidėja iki trijų kartų). Spalva įvairi, nuo geltonos iki raudonos arba tamsiai rudos. Skirtalytės. Ant patino nugaros, o patelės – tik ant priekinės jos dalies yra chitininis skydelis. Vystymasis vyksta su metamorfoze. Patelės deda iki 17 000 kiaušinių. Iš kiaušinėlio išsirita lerva, kuri kelis kartus neriasi, kol tampa suaugusia erke (imago). Iš pradžių lerva turi keturias poras vaikštomųjų kojų, o virtusi nimfa – tris.[1]
Daugelis iksodinių erkių perneša žmonių, naminių gyvulių ir paukščių ligas.
Gentys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasaulyje žinoma 17 iksodinių erkių genčių ir >700 rūšių.[2]
Lietuvoje šiai šeimai priklauso:
- Šuninė erkė, arba miškinė erkė, (Ixodes ricinus), perneša Laimo ligą, erkinio encefalito virusą, platina naminių gyvulių ligą – piroplazmozę.
- Pievinė erkė (Dermacentor reticulatus)
Gentys:
- Africaniella
- Amblyomma
- Anomalohimalaya
- Archaeocroton
- Bothriocroton
- Cosmiomma
- Cornupalpatum
- Compluriscutula
- Dermacentor
- Haemaphysalis
- Hyalomma
- Ixodes
- Margaropus
- Nosomma
- Rhipicentor
- Rhipicephalus
- Robertsicus
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Povilas Ivinskis. Iksodinės erkės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Alberto A. Guglielmone; Richard G. Robbing; Dmitry A. Apanaskevich; Trevor N. Petney; Agustín Estrada-Peña; Ivan G. Horak; Renfu Shao; Stephen C. Barker (2010). „The Argasidae, Ixodidae and Nuttalliellidae (Acari: Ixodida) of the world: a list of valid species names“, Zootaxa. 2528: 1–28.
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
