Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ikos departamentas Departamento de Ica
Valstybė	Peru
Administracinis centras	Ika
Provincijos	5
Apygardos	43
Gyventojų (2017 m.)	850 765
Plotas	21 305 km²
Tankumas (2017 m.)	40 žm./km²
Vikiteka	Ikos departamentasVikiteka

Ikos departamentas (isp. Departamento de Ica, keč. Ika suyu) – departamentas vakarinėje Peru, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su Limos departamentu, rytuose – su Huankevilikos ir Ajakučo departamentais, pietuose – su Arekipos departamentu. Administracinis centras – Ika.

Ikos departamentas turi turtingą istoriją. Pirmieji gyventojai čia įsikūrė prieš 10 tūkst. metų. Jie vystė Vario, Naskos, Parakaso kultūras.

Parakaso kultūra gyvavo nuo VII iki II a. pr. m. e. ir garsėjo savo tekstilės menu bei mumifikavimo tradicijomis. Naskos kultūra vystėsi nuo II a. pr. m. e. iki VII a. Ji žymi savo spalvigais keramikos dirbiniais, irigacijos techologija ir paslaptingomis Naskos linijomis. XV a. Ikos teritoriją užkariavo Inkų imperija, vadovaujama Pačakuteko.

1563 m. ispanų kolonistai įkūrė Ikos miestą ir pradėjo vystyti vynininkystę bei medvilnės pramonę.

Ikos departamentas išskirtinis tuo, kad beveik visą jo teritoriją užima Kostos (pakrantės) lygumos. Tik šiaurėje ir rytuose paviršius kyla į Andų kalnus. Aukščiausios viršukalnės iškyla į 4400 m (Janakakčios k.) ir 4200 m (Rumi Kruso k.) aukštį. Vandenyno pakrantė raižyta, krantas skardingas. Į vandenyną išsikiša Parakaso pusiasalis, o šalia kranto yra nedidelių salų: Činčos salos, Baljestos salos, San Galjano, La Vjechos salos. Pakrantės lygumose plyti dykumų plotai. Augmenijos daugiau upių oazėse.

Departamento upės prasideda Anduose ir teka link vandenyno. Tačiau dauguma jų labai nevandeningos ir išdžiūsta nepasiekusios jūros. Svarbiausios upės – Ika, San Chuanas, Piskas, Grandė. Viduryje dykumos telkšo Uakačinos ežeras.

Klimatas karštas, sausas, dykuminis. Vidutinė metinė oro temperatūra 22 °C. Priešingai nuo Limos ar Čimbotės, kur sausa, bet nuolat debesuota, Ikoje – saulėta. Žiemą naktimis pasitaiko šalčių, kai temperatūra nukrenta iki 7-8 °C. Vasaromis temperatūra dažnai viršija 36 °C, dažni stiprūs vėjai.

Departamento gamta sagoma Parakaso ir Punta de San Chuano rezervatuose.

Svarbiausia ūkio šaka Ikos departamente – žemės ūkis. Upių oazėse auginama medvilnė, pupiniai (avinžirniai, pupelės), vynuogės, šparagai, artišokai, vaisiai. Markonoje yra geležies kasykla. Pakrantės miestuose verčiamasi žvejyba. Maisto pramonė (konservų, pieno produktų), vynininkystė, tekstilės pramonė.

Ikos departamentas turi svarbią turistinę reikšmę visoje Peru. Ika garsėja archeologinėmis vietovėmis – pasaulinio garso Naskos linijomis, Parakaso, Pisko, Činčos acheologinėmis radimvietėmis. Ekologiniu aspektu lankomas Parakaso nacionalinis rezervatas su paukščių peryklomis ir ruonių gulyklomis Baljestos salose. Dar vienas unikalus departamento objektas – Uakačinos oazė dykumoje.

Ikos departamentas administraciškai padalintas į 5 provincijas (skliaustuose – administracinis centras).

• Činčos provincija (Činča Alta)
• Pisko provincija (Piskas)
• Ikos provincija (Ika)
• Palpos provincija (Palpa)
• Naskos provincija (Naska)

Peru departamentai
Ajakučas | Amazonė | Ankašas | Apurimakas | Arekipa | Chuninas | Huankavelika | Huanukas | Ika | Kachamarka | Kaljao | Kuskas | La Libertadas | Lambajekė | Lima | Loretas | Madre de Diosas | Mokegva | Paskas | Piura | Punas | San Martinas | Takna | Tumbesas | Ukajalis
Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui.