Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hidroksidas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Hidroksidas
CAS numeris	[14280-30-9]
PubChem	961
InChI	1/H2O/h1H2/p-1 /fHO/h1h/q-1
Cheminė formulė	OH−
Molinė masė	17,00274 g/mol
SMILES	[OH-]
Rūgštingumas (pKa)	~22
Bazingumas (pKb)	-1,74 15,74
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Hidroksidas yra poliatominis jonas (dalelė), sudarytas iš susijungusių vandenilio ir deguonies atomų. Jame deguonies atomas turi vienu elektronu per daug, todėl bendrasis jono krūvis yra -1. Taip pat hidroksido grupe vadinamas analogiškas radikalas (-O-H), turintis vieną laisvą jungtį. Hidroksidais yra vadinami cheminiai junginiai, kuriuose yra hidroksido jonas arba hidroksido grupė.

Dėl didelio elektroneigiamumo skirtumo tarp metalų ir deguonies atomų, pastarieji nesunkiai atplėšia iš metalų elektronus ir sudaro joninę jungtį, todėl dauguma metalų hidroksidų yra joniniai junginiai, dar vadinami bazėmis. Tirpiosios bazės dar yra vadinamos šarmais. Šarmams disocijuojant vandenyje, jie išsiskaido į metalo katijoną ir hidroksido anijoną. Į tirpalą įpylus rūgšties, įvyksta neutralizacijos reakcija:

${\displaystyle H^{+}+OH^{-}\to H_{2}O\,}$

Metalų hidroksidai Žemėje yra gana paplitę, kadangi juos galima nesunkiai gauti metalams ar jų druskoms reaguojant su vandeniu. Kalio ir natrio hidroksidai yra stiprūs šarmai, naudojami chemijos pramonėje. Geležies hidroksidai (gėtitas ir limonitas) buvo naudojami kaip žemos kokybės geležies rūda. Boksitas, svarbiausia aliuminio rūda, taip pat yra daugiausiai sudaryta iš aliuminio hidroksido.

Kadangi nemetalų elektroneigiamumas yra didesnis už metalų ir vandenilio, deguonis sukuria polinį ryšį su nemetalu ir silpnesnį – su vandenilio. Dėl to nemetalų hidroksidai disocijuodami skaidosi ne (Ne-O), o (O-H) jungtyje, sukurdami vandenilio katijoną ir druskos anijoną. Dėl šios priežasties nemetalų hidroksidai yra rūgštys.

Tam tikrais atvejais, kai vandenilio ir atomo, prie kurio jungiasi hidroksido grupė, elektroneigiamumai yra panašūs, nuo junginio gali atskilti tiek hidroksido jonas, tiek ir vandenilio jonas, t. y. hidroksidas gali dalyvauti reakcijoje ir kaip bazė, ir kaip rūgštis. Tokie hidroksidai yra vadinami amfoteriniais. Anksčiau minėtas aliuminio hidroksidas yra konkretus tokio hidroksido pavyzdys.

Hidroksido grupė organikoje sutinkama alkoholiuose, rūgštyse ir fenoliuose. Kadangi anglis yra šiek tiek elektroneigiamesnė, nei vandenilis, visos trys junginių klasės pasižymi silpnomis rūgštinėmis savybėmis.