Helio nerija (lenk. Mierzeja Helska, Półwysep Helski; kaš. Hélskô Sztremlëzna; vok. Halbinsel Hela arba Putziger) – siauras, seklumoje susiformavęs pusiasalis, esantis šiaurinėje Lenkijoje, Pamario vaivadijoje, Pucko apskrityje. Jis skiria Pucko įlanką nuo Baltijos jūros.

Pusiasalio ilgis siekia 33 km. Plotis vietomis kinta, ties Jurata siekia apie 300 m, siauriausioje dalyje vos 100 m, o smaigalyje viršija 3 km.^[1][2] Kadangi pusiasalis buvo suformuotas vien tik iš smėlio, žiemos audrų metu siauriausios vietos dažnai užliejamos, tad pusiasalis virsta sala. Iki XVII a. nerija buvo salų grandinė, kuri tik vasaromis suformuodavo vientisą sausumos ruožą.

Iš žemyninės dalies iki tolimiausio taško, gausiai turistų lankomo Helio miestelio, nutiestas plentas ir geležinkelis. Kiti nerijoje įsikūrę miesteliai, uostai ir kurortai yra: Jastarnija, Kužnica, Chalupai ir Vladislavovas.

Nuo 1978 m. Helio nerija priklauso Pajūrio kraštovaizdžio parkui.

Nuo 1657 iki 1919 m. pusiasalis priklausė Prūsijai ir Vokietijai. Kai po Pirmojo pasaulinio karo pusiasalis atiteko Antrajai Lenkijos Respublikai, jis įgijo didelę karinę reikšmę ir buvo paverstas įtvirtintu rajonu, kuriame buvo dislokuota 3000 įgulos karių. 1939 m. Helio mūšio metu lenkų pajėgos vienoje vietoje susprogdino dalį pusiasalio, taip jį paversdami sala.

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais Helio įtvirtinimai buvo dar labiau praplėsti, buvo įrengta 40.6 cm SK C/34 pabūklų baterija, tačiau jie greitai buvo perkelti į Atlanto sienos įtvirtinimus okupuotoje Prancūzijoje.

Lenkijai vėl atgavus sausumos ruožą, jis iki šiol naudojamas kariniams tikslams. Papildomų pabūklų buvo įrengta 5-ajame ir 6-ajame dešimtmečiuose. Dauguma šių įtvirtinimų šiandien yra atviri turistams, tačiau kai kurios pusiasalio vietovės priklauso Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms.^[3]

54°38′30″ š. pl. 18°46′53″ r. ilg. / 54.64167°š. pl. 18.78139°r. ilg. / 54.64167; 18.78139