Gudagojis
| Gudagojis Гудагай | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Gardino sritis
|
| Rajonas | Astravo rajonas |
| Gyventojų | 43 |
 Vikiteka |
Gudagojis |
Gudagojis (blrs. Гудагай, rus. Гудогай) – kaimas Gudijoje, Gardino srityje, Astravo rajone, 8 km į pietvakarius nuo Astravo. Kaimas yra ~10 km nuo Lietuvos sienos, 5 km nuo Gudagojo gyvenvietės. Prie pastarosios yra svarbi geležinkelio stotis (Gudagojo GS) prie Vilniaus–Minsko–Maskvos linijos. Praeina Astravo–Ašmenos plentas. Yra medinė, klasicistinė Šv. Marijos katalikų bažnyčia (1764 m.), kurioje saugomas šventu laikomas Gudagojo Šv. Marijos paveikslas.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vietovardis laikomas baltišku, nuo žodžio „gudas“, reiškiančio baltarusį.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gudagojis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Nuo XVIII a. antros pusės čia įsitvirtino katalikai. Tuometinio žemių šeimininko Juozapo Vainos pastangomis čia pastatyta medinė bažnyčia, atsikraustė vienuoliai karmelitai. Kaimas išgarsėjo dėl stebuklingu laikomo paveikslo. Po 1795 m. ATR padalijimo Gudagojis pasiliko Vilniaus gubernijos Ašmenos apskrityje. Po 1830 m. sukilimo vienuolynas uždarytas, bažnyčia parduota žydams, o paveikslas išgabentas į Ašmeną. 1874 m. šalimais nutiestas geležinkelis, prie kurio ėmė augti Gudagojo GS gyvenvietė. 1906 m. bažnyčia vėl atkurta, grąžintas paveikslas. Nuo 1939 m. Gudagojis priklauso Baltarusijai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Назвы населеных пунктаў Рэспублікі Беларусь: Гродзенская вобласць: нарматыўны даведнік / І. А. Гапоненка і інш.; пад рэд. В. П. Лемцюговай. – Мн.: Тэхналогія, 2004. – 469 с
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
