Gerdas fon Rundštetas vok. Gerd von Rundstedt
Gerdas fon Rundštetas
Gimė	1875 m. gruodžio 12 d. Ašerslėbenas, Vokietijos imperija
Mirė	1953 m. vasario 24 d. (77 metai) Hanoveris
Veikla	vokiečių karinis veikėjas
Vikiteka	Gerd von Rundstedt

Gerdas fon Rundštetas (vok. Gerd von Rundstedt , 1875 m. gruodžio 12 d. Ašerslėbene – 1953 m. vasario 24 d. Hanoveryje) – vokiečių karinis veikėjas, Vermachto feldmaršalas (1940 m.).^[1]

Gimė aristokratiškoje kavalerijos karininko šeimoje. 1892 m. pradėjo fanenjunkerio karo tarnybą Kaselyje dislokuotame Vokietijos imperijos 83-ajame pėstininkų pulke. 1893 m. baigė Hanoverio karo mokyklą ir gavo leitenanto laipsnį. Nuo 1903 m. iki 1907 m. studijavo Prūsijos karo akademijoje Berlyne. Nuo 1907 m. tarnavo Generaliniame štabe.

1914 m. liepą, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą, pradėjo tarnauti XI armijos 22-ojoje rezervo pėstininkų divizijos štabe. 1914 m. gruodį pakeltas į majorus. 1915 m. balandį paskirtas 86-osios pėstininkų divizijos, veikusios Rytų fronte, štabo viršininku. 1916 m. lapkritį paskirtas XXV Rezervinio korpuso, veikusio Karpatuose, štabo viršininku. 1918 m. rugpjūtį paskirtas XV armijos korpuso, veikusio Vakarų fronte, štabo viršininku.

Po karo liko tarnauti Reichsvere. 1920 m. paskirtas pulkininku leitenantu, o 1923 m. – pulkininku. Tarnavo įvairiuose kariuomenės štabuose. 1926 m. pakeltas į generolus majorus, o 1927 m. paskirtas vadovauti 2-ajai kavalerijos divizijai. 1932 m. pakeltas į pėstininkų generolus ir paskirtas vadovauti 3-ajai pėstininkų divizijai. Prisidėjo prie Vokietijos kariuomenės slapto perginklavimo. 1932 m. spalį paskirtas 1-osios armijų grupės vadu. 1934 m. ir 1938 m. pasiekė, kad generolas ir nacių šalininkas V. Reichenau nebūtų paskirtas Vermachto sausumo pajėgų vadu. 1938 m. atsistatydino, protestuodamas prieš gestapo mestus kaltinimus Vermachto vadovybei dėl amoralaus elgesio.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, įsiveržimo į Lenkiją metu, vadovavo armijų grupei Pietūs. Vėliau vadovavo 1940 m. į Belgiją ir Prancūziją įsiveržusiai armijų grupei B. Nedavė įsakymo atakuoti Diunkerke apsuptas Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pajėgas, kurios vėliau buvo sėkmingai evakuotos. Laikoma, tokio įsakymo G. Rundštetas nedavė, nes tuo metu A. Hitleris norėjo sudaryti taiką su Jungtine Karalyste. 1940 m. liepos 19 d. jam, kaip ir dar 11 Vermachto aukščiausio rango generolų, buvo suteiktas feldmaršalo laipsnis už jų veiksmus žaibiškai nugalint Prancūziją. 1941 m. birželį vadovavo armijų grupei Pietūs, kuri sėkmingai vykdė puolimą Ukrainoje. 1941 m. lapkritį Raudonajai armijai vykdant kontrpuolimą, įsakė savo pajėgoms trauktis ir buvo A. Hitlerio nušalintas iš pareigų. 1942 m. liepą paskirtas Vakarų fronto armijų vadu bei turėjo parengti Prancūzijos pakrančių gynybą nuo Sąjungininkų įsiveržimo. 1944 m. liepą atleistas. 1944 m. rugsėjį vėl grąžintas į pareigas ir formaliai vadovavo paskutiniam dideliam Vermachto puolimui Vakarų fronte Ardėnuose. 1945 m. balandį dar kartą atleistas iš pareigų. 1945 m. gegužės 1 d. JAV pajėgos paėmė į nelaisvę. Buvo kalinamas Jungtinėje Karalystėje. Dėl silpnos sveikatos nebuvo teisiamas ir 1948 m. paleistas į laisvę. Iki mirties gyveno Hanoveryje.