Galingasis sambūris arba galingasis penketas – penki iškilūs XIX amžiaus rusų kompozitoriai, kurie kartu sukūrė savitą nacionalinį klasikinės muzikos stilių: Milas Balakirevas (vadovas), Cezaris Kiuji, Modestas Musorgskis, Nikolajus Rimskis-Korsakovas ir Aleksandras Borodinas. Jie gyveno Sankt Peterburge ir bendradarbiavo 1856–1870 m.

1867 m. gegužę kritikas Vladimiras Stasovas parašė straipsnį pavadinimu „Pono Balakirevo slavų koncertas“ apie koncertą, kuris buvo atliktas atvykusioms slavų delegacijoms „Visos Rusijos etnografinėje parodoje“ Maskvoje. Keturi rusų kompozitoriai, kurių kūriniai skambėjo koncerte: Michailas Glinka, Aleksandras Dargomyžskis, Milas Balakirevas ir Nikolajus Rimskis-Korsakovas.

Grupė pradėjo formuotis 1856 m., kai pirmą kartą susitiko Balakirevas ir Cezaris Kiuji. Modestas Musorgskis prie jų prisijungė 1857 m., Nikolajus Rimskis-Korsakovas 1861 m., o Aleksandras Borodinas 1862 m. Visi „Galingojo sambūrio“ kompozitoriai buvo jauni vyrai: 1862 m. Balakirevui buvo 25, Kiuji 27, Musorgskiui 23, vyriausiam Borodinui – 28, o Rimskiui-Korsakovui tik 18 metų. Jie visi buvo savamoksliai mėgėjai kompozitoriai. Borodinas komponavimą derino su chemiko karjera. Rimskis-Korsakovas buvo karinis jūrų laivyno karininkas (savo Pirmąją simfoniją parašė per trejus metus trukusią jūrų kelionę aplink Žemės rutulį). Musorgskis dirbo prestižiniame Imperatoriškosios gvardijos Preobraženskio pulke, o vėliau – valstybės tarnyboje, kol pradėjo muzikuoti. Savo karjeros įkarštyje 1870-aisiais dėl alkoholizmo jis buvo priverstas atsisakyti darbo Valstybiniame miškų departamente.^[1]

„Galingasis sambūris“ pradėjo byrėti 1870-aisiais, iš dalies dėl to, kad dešimtmečio pradžioje Balakirevas kuriam laikui pasitraukė iš muzikinio gyvenimo. Visi „Galingojo sambūrio“ nariai yra palaidoti Tichvino kapinėse Sankt Peterburge.