Fiureris (vok. Führer) − vokiškas titulas, reiškiantis vadą, lyderį arba vedlį. Šis titulas dažniausiai asocijuojamas su A. Hitleriu, kuris jį, kaip pavyzdį, paėmė iš Benito Musolinio titulo Dučė (it. il Duce) bei iš Džordžo Riterio fon Šonererio (Georg Ritter von Schönerer), kurio pasekėjai į jį kreipdavosi fiureriu.

Kalbant apie vadovavimą, dabartinėje Vokietijoje šis žodis dažnai stigmatizuojamas dėl jo asociacijos su Hitlerine Vokietija, nors žodžio reikšmė gidas tebėra nepakitusi. Kitose kalbose žodis dažniausiai vartojamas kaip epitetas apibūdinti A. Hitleriui. Be to, daugelyje kalbų žodis pripažįstamas kaip skolinys.

Šis žodis taip pat buvo naudojamas dalyje karinių laipsnių pavadinimų (pvz., šturmbanfiureris, grupenfiureris ir kiti). Nacistinėje Vokietijoje fiureriu buvo vadinamas A. Hitleris, kuriam šis titulas atiteko 1934 m. rugpjūčio 2 d. po Hindenburgo mirties; remiantis naujuoju įstatymu, kuris sujungė prezidento ir kanclerio pareigas į fiurerio ir reichskanclerio bei suteikė Hitleriui vienvaldystę Vokietijoje. „Fiurerio principą“ (Führerprinzip) labai propagavo nacių partija, kurios vienas iš žinomiausių šūkių buvo: „Viena tauta, viena valstybė, vienas vadas“ (Ein Volk, ein Reich, ein Führer).

Maždaug iki 1955 m. VDR fiureriu buvo tituluojamas ir Josifas Stalinas.

• Fiurerio sąvoka (anglų k.)