Finvalas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Balaenoptera physalus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Finvalas (Balaenoptera physalus) | ||||||||||||||
 Finvalo didis lyginant su vidutiniu žmogumi | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Balaenoptera physalus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||
 Finvalo paplitimo arelas |
Finvalas (Balaenoptera physalus), yra jūrinis žinduolis. Jis yra antras pagal dydį banginis ir antras pagal dydį gyvūnas po Mėlyno Banginio, augantis iki 27 metrų (88 pėdų) ilgio. Ilgas ir plonas, finvalo kūnas yra rusvai pilkas su labiau išblyškusia apačia. Yra mažiausiai dvi skirtingos subrūšys: Šiaurinis Finvalas (Šiaurės Atlante), ir didesnis Antarktinis Finvalas (Pietų Vandenyne). Jis yra randamas visuose pagrindiniuose vandenynuose. Jų nerandama tik šalia šiaurės ir pietų polių ledų sangrūdų. Daugiausiai palikuonių atsivedama vėsiuose ir daug maisto išteklių turinčiuose vandenyse. Jų maistas susideda iš mažų žuvų, kalmarų ir vėžiagyvių. Kaip ir visi kiti dideli banginiai, finvalai buvo negailestingai ir be saiko medžiojami dvidešimtame amžiuje ir yra nykstanti rūšis. Tarptautinė Banginių medžioklės Komisija (International Whaling Commission (IWC)) išleido moratoriumą dėl komercinio šio banginio medžiojimo, nors Islandija ir Japonija paskelbė ketinimus tęsti medžioklę, teigdamos, jog kvota bus tik 50 banginių per 2008 metų sezoną. Žmogaus veikla, susidūrimai su laivais, jų skleidžiamas triukšmas taip pat kenkia šių banginių populiacijos atgaivinimui.
Skleidžiamas garsas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Finvalo multimedia Banginio skleidžiamas garsas buvo 10x pagreitintas
| ||||
| ||||
Kaip ir kitų banginių vyriškos lyties finvalas skleidžia ilgus, garsius, žemo dažnio garsus. Mėlynųjų ir Finvalų banginių artikuliavimas yra žemiausi skleidžiami gyvūnų garsai. Dauguma garsų yra moduliuoti dažniai (FM), apimantys 16 - 40 hz dažnį (garsų sritis, kurią gali išgirsti žmogus yra s tarp 20 hz ir 20 khz). Kiekvienas garsas trunka tarp vienos - dviejų sekundžių, ir įvairios garsų kombinacijos įvyksta raštuotose sekose, trunkančiuose 7 - 15 minučių. Šitos sekos kartojasi susitikimuose, trunkančiuose daug dienų. Balso sekos turi šaltinio lygmenis iki 184 – 186 decibelų palyginti su 1 mikroPaskaliu, ir gali būti aptinkamos šimtų kilometrų spinduliu. Kai Finvalų garsai buvo įrašyti, tyrėjai nesuprato, kad šitie neįprastai garsūs, ilgi, gryni, ir reguliarūs garsai buvo skleidžiami banginių. Jie iš pradžių ištyrė galimybes, kad garsai atsirado dėl įrangos veikimo sutrikimo, geofizinių reiškinių, ar Tarybų Sąjungos plano dėl priešo povandeninių laivų susekimo. Galų gale, biologai parodė, kad garsai buvo Finvalų artikuliavimas (Tiesioginė asociacija artikuliavimo su atgaminamuoju sezonu rūšiai) ir kad artikuliuojami tiktai patinų garsai. Praėjus daugiau kaip 100 metų, padidėjus okeaniniam triukšmui dėl karinės jūrų veiklos, galbūt sulėtino finvalų populiacijos atsigavimą, trukdydamas patinų ir seksualiai imlių patelių susisiekimui. [20]
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
