Emilis Melngailis (latv. Emīls Melngailis 1874 m. vasario 15 d. Igatė, Vidrižų valsčius, Rygos apskritis – 1954 m. gruodžio 20 d. Ryga) – latvių kompozitorius, etnografas, fotografas.

Mokėsi Igatės, Ledurgos, Raunos ir Vecpiebalgos mokyklose, 1893 m. baigė Rygos 1-ąją gimnaziją. 1896 m. draugų prikalbintas išvyko į Drezdeno konservatoriją, bet pritrūko lėšų. 1901 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos N. Rimskio-Korsakovo klasę. 1906–1918 m. gyveno Taškente, dėstė vokiečių kalbą kadetų korpuse. Nuo 1920 m. gyveno Rygoje, Latvijos konservatorijos Folkloro katedros vedėjas. 1926 m. Latvijos dainų šventės organizatorius ir dirigentas. 1944–1948 m. Latvijos TSR kompozitorių sąjungos pirmininkas, 1944–1954 m. Latvijos konservatorijos dėstytojas, profesorius.

Jo vardu pavadinta Liepojos vidurinė muzikos mokykla.

Sukūrė baletą „Maja“ (Maija 1926; dar vadinama „Turaidos rožė“ Turaidas Roze), simfonines poemas „Velnių jauja“ (Velnu rija 1924 m.) ir „Mėlynasis kalnas“ (Zilais kalns 1926 m.), styginių kvartetą (1946 m.), instrumentinių pjesių, chorų. Užrašė apie 5000 latvių liaudies melodijų (paskelbtos knygose „Latvių šokiai“ Latviešu dancis 1949 m. ir „Latvių muzikinio folkloro medžiaga“ Latviešu muzikas folkloras materiali 3 t. 1951–1953 m.). Harmonizavo apie 200 latvių ir 10 lietuvių liaudies dainų.^[1]

• S. Stumbre, Emīls Melngailis, Riga, 1959.

• Emilio Melngailio fotografija Archyvuota kopija 2009-10-22 iš Wayback Machine projekto.