Eduardas Ozarskis (rus. Озарскис Эдуардас Юозович, 1908 m. sausio 1 d. Rygoje, Latvija – 1981 m. rugpjūčio 6 d. Vilniuje) – Lietuvos inžinierius, sovietinis partinis veikėjas.

1934 m. baigė Maskvos aviacijos institutą, inžinierius mechanikas. 1934–1938 m. Raudonosios armijos karinių oro pajėgų valdybos karinis atstovas Maskvoje. 1938–1944 m. gamyklos Maskvoje vyr. mechanikas, cecho viršininkas, direktorius.

1944 m. kaip lietuvių kilmės darbuotojas atsiųstas į Lietuvą. 1944–1946 m. LKP(b) CK sekretoriaus pavaduotojas pramonės reikalams. 1946–1947 m. LKP(b) CK sekretorius kadrų reikalams. 1947–1950 m. LKP(b) CK sekretorius.

1950–1953 m. LKP Kauno srities komiteto I sekretorius. 1953–1954 m. LKP CK pramonės ir transporto skyriaus vedėjas. 1954 m. LSSR MT pirmininko pavaduotojas, 1954–1957 m. LSSR MT I pavaduotojas. 1957–1958 m. Lietuvos ekonominio-administracinio rajono Liaudies ūkio tarybos pirmininkas. 1958–1960 m. LSSR MT pirmininko I pavaduotojas. 1961–1965 m. patarėjas prie LSSR MT. 1965–1973 m. LSSR vietinės pramonės ministras.

1946–1952 m., 1954–1960 m. ir 1966–1976 m. LKP CK narys, 1946–1949 m. ir 1954–1960 m. LKP CK biuro narys. 1947–1955 m. ir 1967–1975 m. LSSR AT, 1950–1954 m. ir 1958–1962 m. SSRS AT deputatas.^[1][2] Palaidotas Antakalnio kapinėse.

• Lenino ordinas
• Darbo raudonosios vėliavos ordinas
• 1965 m. LTSR nusipelnęs inžinierius