Dukas
Dukas (gr. Δούκας, apie 1400–1470 m.) – Bizantijos istorikas. Paskutiniojo Bizantijos imperatoriaus Konstantino XI Paleologo valdymo istoriografas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš didikų Dukų giminės. Jo senelis buvo imperatoriaus Jono VI Kantakuzino kariuomenės vadas.
Nuo 1450 m. Konstantino XI Paleologo istorikas. Kai buvo užimtas Konstantinopolis, perėjo į tarnybą turkų neužimtose salose, iki 1462 m. Genujai priklausančios Lesbo salos valdovų Dorino ir Domeniko Gatelucių diplomatas.
Parašė istorinį veikalą, be pavadinimo, parašytas apie 1462 m. 1421–1462 m. įvykius aprašė remdamasis asmeniniais įspūdžiais, įvykių liudytojų pasakojimais bei graikų, italų ir turkų dokumentais.[1] Manuskriptas saugomas Paryžiuje. Pirmą kartą jį išspausdino 1649 m. būsimasis astronomas Ismaelis Bujo. 1834 m. rinkinyje „Corpus scriptorum Hist. Byz.“ išleistas Bonoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 190 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]D. I. Polemis, The Doukai, London, 1968.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- The Columbia Encyclopedia, Sixth Edition. 2001-07 Archyvuota kopija 2008-04-15 iš Wayback Machine projekto.
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
