For faster navigation, this Iframe is preloading the Wikiwand page for Druskelės šaltinis.

Druskelės šaltinis

54°16′19″š. pl. 23°59′55″r. ilg. / 54.271972°š. pl. 23.998602°r. ilg. / 54.271972; 23.998602

Prie Druskelės šaltinio
Šaltinis

Druskelės šaltinis trykšta Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos (371 kv., 4 skl.) teritorijoje, Norūnų miške, Balkasodžio kaime. Nuo 1985 m. paskelbtas hidrogeologiniu gamtos paminklu.

Druskelės šaltinis randamas Nemuno upės kairiajame krante, į šiaurės rytus nuo Balkasodžio kolektyvinių sodų. Pasiekiamas nuo soduose esančios Miško gatvelės kampo, įeinant į mišką ties kraštine sodyba pro tinklinės tvoros vartelius, paėjus apie 300 m link Nemuno. Šaltinio prieigose prie žemėjančio šlaito pastatyta lenta su išsamia informacija. Versmės vieta nėra labai vaizdinga, upelio aplinka išlikusi nepakeista. Šaltinis yra kylantis, išteka sufoziniame cirke, kurio forma artima apskritimui. Druskelės pavadinimas siejamas dėl šaltinio sūraus vandens.

Praeityje, kai trūkdavo druskos, vietinių apylinkių gyventojai šaltinio vandenį gabendavosi į namus statinėmis maistui gaminti. Šiais ir greta esnčiais šaltinėliais buvo susidomėta dar 1787 m. LDK kancleris J. Chreptavičius ir Vilniaus universiteto rektorius Martynas Počobutas čia atsiuntė farmacininką J. Sartorijų ir fiziką J. Mickevičių ištirti mineralinių vandenų. Šaltinėliais domėtasi XIX ir XX a.

Gyva legenda tarp senųjų vietos gyventojų, šį šaltinį dar vadinančiu Balandėlės šaltiniu, kad kadaise šiuose kraštuose gyveno graži mergelė Balandė. Priešams užpuolus kraštą, žuvo visi jos brangiausi žmonės. Tai sužinojusi, mergelė ilgai ir graudžiai raudojo sūriomis ašaromis. Dievai, matydami tokį skausmą, pavertė ją balandėle, kad skrajojant tas skausmas sumažėtų. O toje vietoje, kur ji raudojo, ištryško sūrus šaltinėlis, kurį žmonės praminė Balandėlės šaltiniu.

Šaltinio vanduo bespalvis, skaidrus ir sūroko skonio, primenančio Birštono mineralinius vandenis, jo temperatūra siekia apie +7,5ºC. Vanduo vidutinio kietumo, pagal cheminę sudėtį – natrio, kalcio, magnio, hidrokarbonatinis - chloridinis.Tokia vandens mineralizacija yra unikali, galima dėl iš gelmių per tektoninius lūžius prasiskverbiančio sūraus vandens. Iš po žemių kas sekundę išsiveržia apie 0,1-1 l vandens.

  • Teritorija – 0,002 ha
  • Šaltinio plotis – 0,5 m
  • Šaltinio gylis – 0,2 m
  • Vandens temperatūra – +7,5ºC
  • Debitas – 79,5 m³ per parą (1994 m. duom.)
  • Mineralizacija – 2138 mg/l (1994 m. duom.)
{{bottomLinkPreText}} {{bottomLinkText}}
Druskelės šaltinis
Listen to this article

This browser is not supported by Wikiwand :(
Wikiwand requires a browser with modern capabilities in order to provide you with the best reading experience.
Please download and use one of the following browsers:

This article was just edited, click to reload
This article has been deleted on Wikipedia (Why?)

Back to homepage

Please click Add in the dialog above
Please click Allow in the top-left corner,
then click Install Now in the dialog
Please click Open in the download dialog,
then click Install
Please click the "Downloads" icon in the Safari toolbar, open the first download in the list,
then click Install
{{::$root.activation.text}}

Install Wikiwand

Install on Chrome Install on Firefox
Don't forget to rate us

Tell your friends about Wikiwand!

Gmail Facebook Twitter Link

Enjoying Wikiwand?

Tell your friends and spread the love:
Share on Gmail Share on Facebook Share on Twitter Share on Buffer

Our magic isn't perfect

You can help our automatic cover photo selection by reporting an unsuitable photo.

This photo is visually disturbing This photo is not a good choice

Thank you for helping!


Your input will affect cover photo selection, along with input from other users.

X

Get ready for Wikiwand 2.0 🎉! the new version arrives on September 1st! Don't want to wait?