Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Diagitai
Gyventojų skaičius	>30 000
Populiacija šalyse	Argentina (Šiaurės Vakarų Argentina)  Čilė
Kalba (-os)	ispanų
Religijos	krikščionybė, vietiniai tikėjimai

Diagitai arba diagitai-kalčiakiai – indėnų genčių grupė, seniau gyvenusi Andų kalnų slėniuose šiaurės vakarų Argentinoje (Saltos, Katamarkos, La Riochos, Tukumano prov.) ir šiaurės rytų Čilėje (Atakamos, Kokimbo reg.). Kalbėjo kakanų kalba (laikoma izoliuota, išnyko XVII a. pab. – XVIII a. pr.).

VIII a. diagitai suformavo savo kultūrą (sutampa su archeologine Santa Marijos kultūra). Augino kukurūzus, pupeles, moliūgus (drėkinamoji žemdirbystė), prisijaukino lamas. Išvystė keramikos, vario metalurgijos amatus. Didelių miestų nekūrė. Gentys neretai kovojo tarpusavyje. Nuo kitų to meto Andų kultūrų skyrėsi, jog neturėjo luominės santvarkos ir neapdirbinėjo brangiųjų metalų. XV a. antroje pusėje diagitų žemes pasiekė inkai ir netrukus užkariavo, tiesa tik iki Kordobos regiono. XVI–XVII a. diagitai buvo užkariauti ispanų, palaipsniui prarado savo kalbą ir kultūrą.

Diagitus sudarė daugybė genčių, svarbesnės: kalčiakiai, hualfinai, kilmesai, motimogastai, pomangastai, alichilanai, apatamai ir kt.

2001–2005 m. Argentinos statistikos duomenimis, šalyje 31 753 žmonės save laiko diagitais. Didžioji jų dalis gyvena tradicinėse diagitų žemėse (šiaurės vakarų Argentina). Iš viso diagitų skaičiaus Argentinoje, 8180 gyvena tradicinėse indėnų bendruomenėse. Didžiausios bendruomenės yra Tukumano provincijoje (Amaiča del Valjė, Kilmesas, Valje de Tafi, El Moljaras, Tolombonas), taip pat Katamarkos provincijoje yra Los Morteritos-Las Kuevas bendruomenė. Čilėje tikslus diagitų skaičius nežinomas, tačiau jų kilmės žmonės gyvena prie Uasko upės, Elkio slėnyje ir Limari slėnyje.