Delfi
 | |
| Forma | UAB |
|---|---|
| Pramonė | Žiniasklaida |
| Įkurta | 1999 m. |
| Centrinė būstinė | Vilnius, Lietuva |
| Svarbiausi darbuotojai | Direktorius Vytautas Benokraitis (nuo 2014)[1] |
| Paslaugos | Naujienų svetainė |
| Pajamos | 14,3 mln. eurų (2022)[2] |
| Pelnas | 1,4 mln. eurų (2022)[2] |
| Savininkas (-ai) | Hans H. Luik |
| Darbuotojų | 182 (2023-08)[2] |
| Holdingas | Ekspress Grupp |
| Padaliniai |  Lietuva Latvija Estija |
| Tinklalapis | DELFI.lt |
DELFI – lankomiausia naujienų svetainė Lietuvoje. Pasiekia virš milijono unikalių lankytojų kas mėnesį.[3] Dar veikia Latvijoje ir Estijoje. Priklauso Estijos žiniasklaidos bendrovei Ekspress Grupp.[4]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1999 m. rudenį „Microlink AS“ nusipirko bendroves UAB „Skaitmeninės komunikacijos“ su UAB „Taidė“. Dalį „Taidės“ verslo pardavė kitai įmonei, verslus sujungė ir įmonę pavadino UAB „DELFI“.[5][6] Tada DELFI teikė interneto paslaugas – ryšį, tarnybinių stočių priežiūros bei kitas paslaugas.[7]
1999 m. sausį „Microlink“ Estijoje atidarė portalą online.ee (portalą valdė įmonė pavadinimu „Neti Värav“ (50% akcijų „Microlink“, 50% – BNS).[8] 1999 m. BNS pardavė savo „Neti Värav“ akcijas naujai įmonei DELFI AS.
„Neti Värav“ norėjo sukurti panašius portalus Latvijoje (online.lv) ir Lietuvoje (online.lt), tačiau vėliau buvo nuspręsta sukurti naujus projektus, kuriems buvo suteiktas pavadinimas DELFI.[9]
Latvijos ryšio tiekėjas „Parks LvNet AS“ savo portalo navigators.lv pagrindu įkurė latvišką DELFI. 1999 m. lapkritį paleisti Delfi.ee ir Delfi.lv.[10]
2000 m. vasario 3 d. paleista naujienų svetainė www.delfi.lt.
2001 m. „Microlink“ nusprendė reorganizuoti įmones DELFI ir išskaidyti pagal veiklos rūšis. DELFI tapo „DELFI Internet“ (interneto paslaugos), atsirado „DELFI Interactive“ (svetainių kūrimo bei priežiūros paslaugos), „DELFI Netcoms“ (tinklų diegimas) bei įkurta nauja bendrovė pavadinimu UAB „DELFI“ (valdanti portalą www.delfi.lt).
2004 m. sausį „Microlink“ portalus pardavė bendrovei „Findexa“. 2004 m. ji persivadino į „Interinfo Baltic OU“. Ši bendrovė tuo metu priklausė amerikiečių kontroliuojamai finansinių investicijų kompanijai TPG (Texas Pacific Group).
2007 m. DELFI įsigijo Estijos žiniasklaidos bendrovė „Ekspress Grupp“.[11] 2007 m. įkurta rusiška delfi.lt versija reprezentuoja Lietuvos žiniasklaidos diskursą. Remiantis Similarweb duomenimis, svetainė užima ketvirtą vietą pagal populiarių nacionalinių žiniasklaidos priemonių reitingą (37 mln. apsilankymų kas mėn.). Vidutinė vieno apsilankymo trukmė yra apie 10 minučių.[12]
2017 m. DELFI grupė pardavė savo žurnalus (pvz. „Moteris“, „Mano namai“, „Tavo vaikas“, „Cosmopolitan“ ir „Panelė“) bendrovei „GM žurnalų leidybos grupei“.[13][14]
Komentarai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2002 m. DELFI komentarams įdiegė filtrus, pradėjo raginti informuoti redakciją apie netinkamus komentarus. 2007 m. įdiegė komentarų vertinimo sistemą, o 2008 m. – komentarų reitingavimo sistemą, leidžiančią balsuoti už komentarus.
DELFI Pilietis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pilietinės žurnalistikos projektas nuo 2010 m. liepos mėn. Ilgametė skilties redaktorė -- Aleksandra Gudilkina-Ketlerienė.
Yra 3 rubrikos:
- „Piliečių naujienos“ (publikuojamos naujienos)
- „Vox populi“ (publikuojamos nuomonės)
- „Yra ką veikti“ (publikuojami renginių anonsai)
2010 m. gavo „Paparazzi“ apdovanojimą, nominuotas „Login“ bei „Nmedia“ apdovanojimuose.
Vyriausieji redaktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2000–2017 m. Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
- Nuo 2018 m. Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė[15]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ (2014 m. sausio 06 d.) „DELFI turi naują direktorių“. delfi.lt
- ↑ 2,0 2,1 2,2 https://rekvizitai.vz.lt/imone/delfi/
- ↑ „gemiusAudience: rugpjūčio mėnesio apžvalga“. Gemius Baltic. Suarchyvuotas originalas 2023-09-04. Nuoroda tikrinta 2023-09-04.
- ↑ Delfi.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-06-19.
- ↑ Eglė Sperauskaitė (2000 sausio 4 d.) „Skaitmeninės komunikacijos“ ir "Taidė“ parduotos Estijos bendrovei“. vz.lt
- ↑ (2001 m. rugpjūčio 02 d.) „Keisis „Delfi Internet“ vadovas“. delfi.lt
- ↑ „DELFI interneto paslaugos - jau už fiksuotą mokestį“. delfi.lt. Delfi. 2001-01-22. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ (1999 m. kovo 26 d.) „Online.ee populaarseim“. ohtuleht.ee
- ↑ (2000 m. vasario 14 d.) „Ar „www.online.lt“ niekada nebepriklausys „Lietuva internete“ žinynui ?“. news.lt
- ↑ „Apie DELFI“ Archyvuota kopija 2023-04-08 iš Wayback Machine projekto.. delfi.lt
- ↑ „Delfi keičia savininką“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2019-09-19.
- ↑ STEBLYNA, N., DVORAK, J.(2021 m.). „Reflections on the Independent Mass Media of Post‑Soviet Countries and Political Competitiveness. POLITICS IN CENTRAL EUROPE Vol.17, No.3“ Archyvuota kopija 2021-10-02 iš Wayback Machine projekto.. ISSN 1801-3422
- ↑ „DELFI parduoda žurnalų leidybos verslo dalį“. M360. Nuoroda tikrinta 2018-05-22.
- ↑ „„Eltos“ savininkė įsigijo „Delfi“ žurnalų verslą“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-05-22.
- ↑ https://www.vz.lt/medijos/2017/10/12/keiciasi-delfi-vyriausioji-redaktore
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
