Cukrinis runkelis
| Beta vulgaris saccharifera | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Cukrinis runkelis | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Cukrinis runkelis – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos kultūrinis augalas, paprastojo runkelio varietetas Beta vulgaris var. saccharifera.
Tai dvimetis augalas, dideliais vešliais lapais ir cukringu šakniavaisiu. Jame yra 20 % sacharozės, 5 % celiuliozės, 1,5 % azotinių medžiagų. Tai svarbi cukraus žaliava. Lapai, išspaudos, melasa naudojami kaip pašaras.
Cukriniai runkeliai geriausiai auga velėniniuose karbonatiniuose ir velėniniuose jauriniuose priemoliuose, taip pat pakankamai gerai auga puveninguose priesmėliuose. Mėgsta silpnai rūgščias arba neutralias dirvas. Sėjami į gerai įdirbtą dirvą balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Į tą pačią vietą sėjami kas 2-3 metai, taikant sėjomainą su žiemkenčiais. Cukriniai runkeliai sėjami kas 4–8 cm, 2–3 cm gylyje. Kasami rugsėjo pabaigoje, spalį.
Cukrinių runkelių kenkėjai: runkelinės musės, amarai, spragės; ligos – lapų rudmargė, sausasis lapų puvinys, daigų juodašaknė.
Pagrindiniai cukrinių runkelių augintojai pasaulyje yra Prancūzija (29 mln. t, 2005 m.), Vokietija (25), JAV (25), Rusija (22), Ukraina (16), Turkija (14), Italija (12), Lenkija (11). Lietuvoje cukriniai runkeliai auginami nuo XIX a. pradžios. Pirmieji cukrinių runkelių tyrimai Lietuvoje atlikti 1910 m. Baisiogalos dvarininko V. Komaro iniciatyva ir ataskaita apie juos parengta anglų kalba. 1912 m. cukriniai runkeliai pasėti 2,2 ha plote Vilkaviškio apskrityje Puodžiškių dvare. Gautas 2,6 t/ha derlius. Intensyviai auginti pradėti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kuomet įsteigti pirmieji cukraus fabrikai (1931 m. Marijampolėje, 1935 m. Pavenčiuose). Derlingumas 1935 m. siekė 160 cnt/ha, 1940 m. – 203 cnt/ha, 1983 m. – 247 cnt/ha.
Lietuvoje daugiausiai auginami Vidurio žemumoje: Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio, Radviliškio, Pakruojo rajonuose, mažiau Kauno, Kupiškio, Biržų, Raseinių, Prienų rajonuose[1]. Iš 100 kg cukrinių runkelių yra pagaminama 16,5 kg cukraus.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1747 m. Berlyno vaistininkas Andreas Sigismund Marggraf nustatė, jog cukriniuose runkeliuose yra 16 % cukraus.[3]
Produkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Tūkstančiai tonų (2008 m.) | |
|---|---|
.svg){kind=small} Prancūzija |
30306 |
 Rusija |
28995 |
 JAV |
24386 |
 Vokietija |
23002 |
 Turkija |
15488 |
 Ukraina |
13437 |
 Kinija |
10044 |
 Lenkija |
8715 |
 Jungtinė Karalystė |
7500 |
 Nyderlandai |
5218 |
 Lietuva |
339 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Cukrinis runkelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 338
- ↑ Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 169 p. ISBN 978-5-430-05433-5.
- ↑ ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 182 p. ISBN 978-9955-38-341-3.
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
