Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Burgundijos regionas pranc. Bourgogne
1982 – 2016 →
Valstybė	Prancūzija
Administracinis centras	Dižonas
Departamentų skaičius	4
Gyventojų	1 631 000 (2008)
Plotas	31 582 km²
Vikiteka	Burgundijos regionasVikiteka

Burgundija (pranc. Bourgogne) – administracinis regionas Prancūzijos vidurio rytuose. Plotas 31,6 tūkst. km²; 1,61 mln. gyventojų (1999). Sostinė – Dižonas. Jį sudaro keturi administraciniai departamentai: Kot d'Oras, Njevras, Sona ir Luara ir Jonas. Jis dalinai sutampa su to paties pavadinimo istorine Prancūzijos provincija, egzistavusia XV–XVIII a.

Regionas ypač garsėja savo vynais.

• Dižonas
• Šalonas prie Sonos
• Neveras
• Oseras
• Makonas

Prancūzijos istorinė provincija: Bourgogne
Šalis	Burgundija
Vėliava
Tautos
Kalba	prancūzų (burgundų d.)
Laikotarpis	880-1477 m.
Valstybės	Burgundijos k.
Miestai	Dižonas

Pagrindinis straipsnis – Burgundijos kunigaikštystė.

Prancūzijos Burgundija apima tik šiaurės vakarinę didesnio Burgundijos regiono dalį. Ankstyvaisiais viduramžiais čia egzistavo Burgundų karalystė, vėliau regioną valdė Frankų Orleano karalystė, Frankų imperija. 843 m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atiteko Vakarų Frankų karalystei, kur 880 m. susiformavo Burgundijos kunigaikštystė. Besigiminiuodami su Prancūzijos karaliais (iš pradžių Kapetingais, vėliau Valua), Burgundijos kunigaikščiai vis labiau stiprėjo, XIV–XV a. sukurdami dinastinę Burgundijos imperiją, kuriai priklausė taip pat ir Nyderlandai, Belgija, Lotaringija, Franš Komtė. Tuo metu burgundiškoji mada tapo populiari visoje Europoje, ir pralenkė savo puošnumu ir rafinuotumu net Prancūzijos karaliaus dvaro madas.

Auganti Burgundijos galia kėlė įtampą su Prancūzijos karalyste, kuri baigėsi 1477 m. Nansi mūšiu. Kunigaikštystė buvo sutriuškinta, prarado nepriklausomybę ir įjungta į Prancūzijos karalystę provincijos teisėmis. Ši provincija egzistavo iki 1790 m., kuomet galutinai panaikinta ir išskaidyta į departamentus.

Ž • A • R Prancūzijos administraciniai regionai Dabartiniai (nuo 2016) Overnė-Rona-Alpės Burgundija-Franš Kontė Bretanė Centras-Luaros Slėnis Korsika Grand Estas Aukštutinė Prancūzija Il de Fransas Normandija Naujoji Akvitanija Oksitanija Luaros kraštas Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas Buvę (1982–2015) Elzasas Akvitanija Overnė Burgundija Šampanė-Ardėnai Franš Kontė Langedokas-Rusijonas Limuzenas Lotaringija Žemutinė Normandija Pietūs-Pirėnai Šiaurė-Pa de Kalė Pikardija Puatu-Šarantos Rona-Alpės Aukštutinė Normandija Užjūrio regionai Prancūzijos Gviana Gvadelupa Martinika Majotas Reunjonas

Ž • A • R Prancūzijos istorinės provincijos Prijungtos vienijant Prancūziją Angumua (1514) · Anžu (1482) · Bery (1101) · Božolė · Bretanė (1532) · Burbonė (1527) · Burgundija (1477) · Dofinė (1349) · Forė · Gaskonė (1453) · Gijenė (1453) · Il de Fransas · Langedokas (1271) · Limuzenas (1589) · Lionė (1313) · Menas (1584) · Maršė (1527) · Nivernė (1539) · Normandija (1204) · Onisas (1371) · Orleanė · Overnė (1457) · Pikardija (1482) · Peršė · Provansas (1482) · Puatu (1416) · Sentonžas (1371) · Šampanė (1361) · Turenas (1584) · Žemutinė Navara Prijungtos XVII-XVIII a. Artua (1659) · Bearnas (1620) · Elzasas (1648) · Flandrija (1668) · Franš Komtė (1678) · Fua (1607) · Korsika (1768) · Lotaringija (1766) · Rusijonas (1659) · Trys vyskupijos (1648) Prijungtos po Prancūzijos revoliucijos Miulūzas (1798)  · Monbeljaras (1793) · Nica (1860) · Nivernė (1789) · Savoja (1860) · Venesenas (1791)